Azoto dioksido tarša kai kuriose sostinės vietose priartėjusi prie leidžiamos ribinės vertės, nerimą ypač kelia prie taršių vietų įsikūrusios mokyklos, teigia tyrimą iki karantino atlikęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas.
Jo atstovai ragina sostinės savivaldybę imtis priemonių ir paskelbti dalį miesto netaršaus transporto zona.
Aljansas nuo vasario vidurio iki kovo pradžios Vilniuje atliko tyrimą, parodžiusį, kad labiausiai azoto dioksidu (NO2) užterštos vietos yra šalia didžiųjų sostinės transporto arterijų, daugiausia – šalia judrios Geležinio Vilko gatvės, nors nė vienoje vietoje ši tarša neviršijo leistino metinio 40 mikrogramų lygio.
Tyrimo duomenimis, viena labiausiai užterštų vietų yra Jono Basanavičiaus gimnazija, esanti vos už kelių metrų nuo Geležinio Vilko gatvės priešais vingio parką – čia 1,5 metro aukštyje įrengtais davikliais užfiksuota tarša siekė siekė 35,1 mikrogramo kubiniame metre aplinkos oro.
Didžiausia tarša užfiksuota M. K. Čiurlionio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, ant viaduko, kuriuo aktyviai naudojasi pėstieji ir dviratininkai – čia NO2 koncentracija tyrimo metu siekė 35,5 mikrogramo kubiniame metre.
Didelė tarša nustatyta ir V. Kudirkos gatvės bei Gedimino prospekto sankryžoje, netoli Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – čia azoto dioksido koncentracija siekė 34,3 mikrogramo kubiniame metre.
Taip pat didesnis, nei kitose vietose, užterštumas fiksuotas visame Senamiestyje, Užupyje, Naujamiestyje, šalia kai kurių didesnių prekybos centrų.
Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio, tyrimą parėmė Europos vartotojų organizacija BEUC, skyrusi tyrimui apie 4 tūkst. eurų – už šias lėšas iš akredituotos laboratorijos Ciuriche įsigyta apie 180 ėmiklių, skirtų NO2 koncentracijos tyrimams, vėliau laboratorija atliko ir duomenų analizę. Ėmikliai Vilniuje pastatyti vasario viduryje ir nuimti iki kovo 8-osios, prieš Lietuvai įsivedus karantiną.
Jis teigia, kad sostinėje iš viso duomenys paimti iš daugiau nei 60 ėmiklių, o siekiant tikslesnių, t.y. metinių duomenų, tyrimą svarstoma kartoti ir kitąmet.
Tyrime daugiausia mėnesio skirta ugdymo įstaigoms – nemaža dalis ėmiklių iškabinti netoli mokyklų ir darželių.
Anot K. Kupšio, prieš karantiną keletą tūkstančių tokių ėmiklių planavo įrengti organizacijos Milane, Romoje ir Neapolyje, tačiau dėl koronaviruso plitimo iniciatyva sustabdyta.
„Panaši matavimų banga praūžė Flandrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Bulgarioje, Serbijoje, Slovėnijoje, t.y. daugelis šalių, kuriose yra aplinkosaugos organizacijų arba vartotojų organizacijų, besirūpinančių oro kokybe, tokius tyrimus daro“, – BNS sakė jis.
K. Kupšys pabrėžia, kad su išmetamosiomis dujomis išsiskiriantis azoto dioksidas yra kenksmingas sveikatai ir lemia lėtines kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Jis pažymi, kad NO2 tarša per karantiną sostinėje sumažėjo, tačiau palengva švelninant karantiną, ji gali sugrįžti.
„Europos didmiesčiai Paryžius, Briuselis ir Milanas, pasinaudodami karantino situacija, mažina transporto srautus istoriniuose miestų centruose, gatves atiduoda pėstiesiems ir dviratininkams. Skatintume panašiai pasielgti ir Vilniaus miesto erdvių planuotojus. Dalies miesto paskelbimas netaršaus transporto zona būtų didžiulis postūmis švaresnio transporto rūšių pasirinkimo link. Tai būtų naudinga mūsų visų sveikatai“, – įsitikinęs K. Kupšys.
Duomenys skelbiami taršos žemėlapyje adresu https://bit.ly/Vilnius_NO2.
Autorius Ignas Jačauskas
