Artėjant Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, šia proga šalyje planuojama išleisti naujo dizaino pasus. Tarp keliolikos grafinių elementų, pretenduojančių patekti ant paso, – ir Vilniaus Aušros vartai, praneša LRT RADIJAS. Kaip teigia LRT RADIJO bendradarbė Lenkijoje Nijolė Drūto, toks siūlymas kritikos sulaukė ir pačios Lenkijos žiniasklaidoje. Vis dėlto apžvalgininkas Virginijus Savukynas įsitikinęs – tai galėtų būti pati geriausia viešųjų ryšių akcija Lietuvai.
– Ponia Drūto, dėmesį atkreipė faktas, kad greta lenkiško erelio Lenkijos valstybės pasiekimus naujajame dokumente simbolizuotų ir Vilniaus bei Lvovo vaizdai. Kokius kitus įvykius lenkai ketina atspindėti pase?
– Internete jau nuo praeito savaitgalio vyksta Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos inicijuota kampanija „Suprojektuok kartu su mumis naują Lenkijos piliečio pasą“. Ministerija lenkams pasiūlė dalį nacionalinių simbolių, kuriuos jie norėtų matyti savo pasuose, pasirinkti patiems ir balsuoti internetu.
Svetainėje pateiktas 13 grafinių motyvų sąrašas. Šeši populiariausi bus įamžinti naujajame pase. Tarp siūlomų asmenybių, vietų ir ženklų, simbolizuojančių Lenkijos nepriklausomybės 100-mečio pasiekimus, yra pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutowiczius, generolas Jozefas Halleris, įvairūs ženklai, ereliai, simboliai, Gdynės statytojas, buvęs Lenkijos vicepremjeras Eugeniusz Kwiatkowskis.
Taigi, yra 13 pozicijų, tarp kurių – Vilniaus Aušros vartai, ministerijos svetainėje pristatomi kaip ypatingi Lenkijos tradicijoje ir kuriais Madonai maršalka Jozefas Pilsudskis dėkojo už Vilnių.
– Kaip Lenkijos piliečiai priima iniciatyvą išleisti naujo dizaino pasus?
– Kaip apskritai priima šią naujų pasų leidybą, sunku pasakyti. Ministras pažadėjo, kad tai bus modernesni pasai, gaminant bus panaudotos naujos technologijos. Toks elementas svarbus, bet, žinoma, nacionalinė simbolika, sprendžiant iš lenkų nuotaikų, sulauks pritarimo. Tai rodo ir jau vykstantis balsavimas. Jis vyks iki rugsėjo 10 d.
Įdomu tai, kad Aušros vartai jau surinko daugiau kaip 14 tūkst. balsų ir yra bene populiariausias motyvas, kurį lenkai norėtų matyti savo pasuose. Pirmoje vietoje – simbolinis erelis, ženklinęs J. Pilsudskio legiono ulonų pulko kepures. Jis surinko 17 tūkst. balsų. Visi kiti motyvai surinko po keletą tūkstančių.
Sunku pasakyti, kokie bus balsavimo rezultatai, bet aiškiai matyti, kad Aušros vartų balsų skaičius taps aiškiu argumentu ministerijai įtraukti juos į paso puslapius. Nors jau spaudoje pasirodė kritinių pasisakymų dėl to, kad Vilniaus Aušros vartai įtraukiami į lenkiško paso puslapius – primenama, kad tai Lietuvos sostinė. Apie tai rašo savaitraštis „Polityka“, rašo „Gazeta Wyborcza“.
Diskusija, galimas daiktas, prasidės, bet sunku pasakyti, ar ministerija apskritai kreips dėmesį, nes argumentai tokie, kad pasas yra lenko vizitinė kortelė ir tai proga prisistatyti pasauliui – su tuo pasu lenkai važinės po pasaulį ir tokiu būdu pristatys Lenkijos istoriją.
– Ar tai reiškia, kad Lenkija apskritai pasiruošusi keisti visų piliečių pasus?
– Pasas pasirodys, kaip skelbiama, nuo kitų metų sausio 1 d. Pradžioje numatomas skaičius – 1,2 mln. Žinoma, kas norės, galės pasikeisti vėliau. Jo kaina kol kas nenurodyta. Galbūt jis bus brangesnis tiems, kas norės jį įsigyti iš pirmieji.
Dar vienas dalykas, be tų 13 pozicijų, už kurias gali balsuoti piliečiai, yra dar 13 jau patvirtintų pozicijų. Ten yra ir J. Pilsudskio, ir Romano Dmowskio, ir kitų nusipelniusių Lenkijos nepriklausomybei asmenybių atvaizdai bei simboliai, pavyzdžiui, Lenkijos erelis. Pase, kaip skelbiama, bus 19 puslapių, visi jie bus užpildyti tais reikšmingais šimtmečiui ženklais.
V. Savukynas: Aušros vartai ant Lenkijos pasų – naudinga Lietuvai viešųjų ryšių akcija
Jei ant atnaujintų Lenkijos pasų atsidurtų Aušros vartų atvaizdas, Lietuvai tai būtų tarsi geriausia viešųjų ryšių akcija per visą nepriklausomybę. Taip LRT.lt teigia apžvalgininkas V. Savukynas. Anot jo, lietuviams tokie rinkimai gali nepatikti, tačiau, jei simboliu būtų pasirinkti Aušros vartai, jie išpopuliarėtų pasaulyje.
– Pone Savukynai, kaip vertinate tai, kad, artėjant Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, planuojama išleisti naujo dizaino pasus, ant kurių pretenduoja patekti ir Vilniaus Aušros vartų atvaizdas?
Tai, kad Aušros vartų atvaizdas gali atsidurti ant atnaujintų lenkiškų pasų, Lietuvai būtų naudinga. Taip Aušros vartų simbolis būtų išpopuliarintas pasaulyje. Visgi jį nešiotų 40 mln. lenkų, tai yra gerai. Puikiai suprantu, kad daliai lietuvių tai gali kelti skausmą, juk kaip mūsų brangų simbolį gali savintis lenkai?
Tačiau noriu priminti, kad kelis metus mūsų Vytis buvo Baltarusijos herbas. Jei ne Aliaksandras Lukašenka ir jo sprendimai, Vytis būtų buvęs tokiu iki šių dienų. Ką turėtume padaryti baltarusiams, paskelbti karą? Panašiai ir šiuo atveju. Tiesa, nemanau, kad lenkai pasirinks šį simbolį, kad ir kaip būtų gaila.
Kaip sakiau, jei ant Lenkijos paso atsidurtų Aušros vartų atvaizdas, Lietuva būtų išpopuliarinta už kaimyninės šalies pinigus. Tai būtų geriausia viešųjų ryšių akcija per visą nepriklausomybę.
– Tai, kad Aušros vartai svarstomi kaip paso simbolis, vėl įrodo lenkų ryšį su Vilniumi?
– Žinome, kad Lietuvos ir Lenkijos istorijos – glaudžiai susijusios. Vilnius lenkų tapatybei svarbus. Aušros vartai, Juzefo Pilsudskio širdis yra čia, Vilniuje, o ne kur nors Lenkijoje. Jei ko dauguma lenkų čia ir atvažiuoja, tai pasižiūrėti į Aušros vartus ir aplankyti J. Pilsudskio širdies kapą. Atrodo, visiškai natūralu, kad Aušros vartai pateko tarp tų, kuriuos svarstoma pasirinkti kaip paso simbolį.
– Ar čia svarbesnis religinis aspektas, ar grynai istorinis? Gal abu?
– Abu, nes lenkų tapatybės ir katalikybės negalima supriešinti. Tai labai svarbus dėmuo. Būtent Aušros vartų simbolis jiems tiesiog „įaugęs“. Lietuviai mažai apie tai žino, bet Aušros Vartų Madonos (Švenčiausiosios Mergelės Marijos) paveikslo adoracijos vietų Lenkijoje labai daug. Galima ją rasti daugybėje bažnyčių. Tai rodo, kad simbolis yra labai stiprus ir lenkams reiškia itin daug.
– Sakote, kad lietuviai gali būti nepatenkinti tokiais simbolio rinkimais.
– Taip, jei žiūrėtume į istorinę nuoskaudą, kai tarpukariu lenkai buvo atplėšę Vilniaus kraštą nuo Lietuvos. Dabar gali kilti minčių, kad lenkai nori atplėšti mūsų simbolį. Juk Aušros vartai – ir Lietuvos simbolis. Kita vertus, simboliai nepasisavinami. Ir, bet kuriuo atveju, Aušros vartai lieka Vilniuje, Lietuvoje.
– Tarp pretendentų atsidurti ant paso – ir Lvovo atvaizdas. Kokia galimybė, kad bus pasirinktas jis?
– Manau, kad lenkai neišsirinks nei Lvovo, nei Aušros vartų simbolio. Tai galbūt ukrainiečių ir lietuvių reakcijos patikrinimas. Tačiau tai jau lenkų reikalas, jie renkasi savo simbolį, mes negalime jiems nieko uždrausti.
Žinoma, tiek Lvovas, tiek Vilnius lenkams svarbus. Įtraukdami šiuos simbolius, jie sukūrė visą spektrą, tai visa simbolių paletė, iš kurios galima rinktis.
Virginija Sližauskaitė,LRT.lt, Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“
