Siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir jo daromą žalą aplinkai, siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galių imantis papildomų priemonių oro kokybei gerinti visoje ar dalyje jos teritorijos, skelbia Aplinkos ministerija.
Siūloma, kad savivaldybės galėtų nustatyti namų ūkių būstuose ir energetikos ar pramonės objektuose neleistinas deginti kuro rūšis bei taikyti Europos Sąjungos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus katilams ir krosnims.
Nuo 2025 m. siūloma visiškai atsisakyti kietojo iškastinio kuro – akmens anglies, lignito, durpių naudojimo Lietuvoje. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą.
Pasak ministerija, atsisakius kietojo iškastinio kuro, pagerėtų oro kokybė šaltuoju metu laikotarpiu, sumažėtų į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paspartėtų perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Mažinti taršaus kuro naudojimą taip pat aktualu siekiant, kad oro kokybė Lietuvoje artėtų prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų sveikatai nepavojingų oro užterštumo lygių. Šiuo metu visose valstybinio aplinkos oro monitoringo stotyse kietųjų dalelių (KD2,5) metinė vidutinė koncentracija viršija PSO 2021 m. sugriežtintus lygius.
Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetami didesni kiekiai azoto oksidų ir kiti sveikatai pavojingi teršalai. Iškastinio kuro naudojimas taip pat reikšmingai prisideda prie klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionaliniu mastu išmetamo kiekio. Palyginti su kitomis kuro rūšimis, kietasis iškastinis kuras pasižymi itin aukštais CO2 taršos rodikliais.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. akmens anglių visuose sektoriuose sunaudota 246,8 tūkst. tonų, kokso ir puskoksio – 17,2 tūkst. tonų, durpių kuro, įskaitant durpių briketus ir granules, – 74,9 tūkst. tonų.
