Lietuvos naujienos

Apklausos: Lietuvos gyventojai išrinko draugiškas ir nedraugiškas šalis

Ukraina yra tarp palankiausiai vertinamų šalių Lietuvoje, rodo „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos. Tuo tarpu Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją Lietuvos gyventojai yra linkę vertinti itin neigiamai.

„Baltijos tyrimai“, vasario 22–kovo 3 dienomis atlikdami Lietuvos gyventojų apklausą, prašė pasakyti savo nuomonę apie 12 valstybių: anketoje buvo nurodytos 7 Lietuvos kaimynystėje esančios valstybės bei 5 didžiosios pasaulio šalys.

Apklausa, kurios pradžia beveik sutapo su Kremliaus pradėtu karu Ukrainoje, parodė, kad šiuo metu būtent Ukraina yra tarp palankiausiai Lietuvoje vertinamų valstybių. Tai, kad Ukrainą yra linkę vertinti labai palankiai nurodė 28 proc. gyventojų – daugiausiai tarp apklausoje dalyvavusių respondentų. Dar 52 proc. gyventojų teigė, kad Ukrainą vertina greičiau palankiai.

 

Lenkija – taip pat tarp šalių, kurią Lietuvos piliečiai vertina palankiausiai: 24 proc. įvertino labai palankiai ir 64 proc. greičiau palankiai. Toliau rikiuojasi Latvija (21 proc. labai palankiai ir 69 greičiau palankiai), Estija (atitinkamai 19 proc. ir 68 proc.), JAV (19 proc. ir 51 proc.), Švedija (17 proc. ir 65 proc.), Prancūzija (16 proc. ir 67 proc.), Vokietija (14 proc. ir 67 proc.) ir D. Britanija (14 proc. ir 64 proc.).

Likusios apklausos anketoje nurodytos šalys – kaimynės Baltarusija ir Rusija bei Kinija – vertinamos kur kas dažniau neigiamai. Visos trys valstybės pastaruoju metu pateko į itin neigiamą kontekstą. Rusija – kaip Ukrainoje sukėlusi karą valstybė, Baltarusija – kaip šalis, prisidedanti prie neteisėtos agresijos. Tuo tarpu Kinija Lietuvos viešojoje erdvėje sukosi jau ne tik konfrontacijos dėl Taivaniečių atstovybės kontekstuose. Ji dažnai minėta ir kaip šalis, kuri nepaisant Rusijos sukelto brutalaus karo, toliau rodė palankumą Kremliui.

Pavyzdžiui, Rusiją net 59 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų įvertino labai nepalankiai ir 24 proc. greičiau nepalankiai. Baltarusiją nepalankiai vertino 39 proc. gyventojų, o greičiau nepalankiai – 34 proc. Galiausiai apklausoje, kaip vieną iš didžiųjų valstybių įrašytą Kiniją, Lietuvos piliečiai taip pat vertinama itin nepalankiai: 20 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį vertina labai nepalankiai ir 44 proc. greičiau nepalankiai.

 

Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją palankiausiai vertino tautinės mažumos

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta analizė, Ukrainą palankiai vertina aštuoni iš dešimties 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (28 proc. labai palankiai ir dar 52 proc. greičiau palankiai), kas dešimtas šią šalį vertina nepalankiai (2 proc. labai nepalankiai ir 9 proc. greičiau nepalankiai), o 9 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Ukrainą palankiau už kitus vertina vyresni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai su mažiausiomis (iki 800 eurų) ir vidutinėmis (801 – 1500 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai, pensininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, o santykinai kiek daugiau nepalankiai įvertino didmiesčių gyventojai, besimokantis jaunimas bei lenkų tautybės gyventojai (37 proc. iš jų Ukrainą įvertino palankiai, 33 proc. nepalankiai ir 30 proc. neturėjo nuomonės).

Tuo tarpu Rusiją nepalankiai vertina daugiau nei aštuoni iš dešimties 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (59 proc. labai nepalankiai ir dar 24 proc. greičiau nepalankiai), kas dešimtas šią šalį įvertino palankiai (3 proc. labai palankiai ir 8 proc. greičiau palankiai), o 6 proc. neturėjo nuomonės.

 

Rusiją nepalankiau už kitus vertina jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, lietuvių tautybės gyventojai, o santykinai kiek palankiau šią šalį įvertino rusų tautybės (23 proc. ją įvertino palankiai, 66 proc. nepalankiai ir 11 proc. neturėjo nuomonės) bei lenkų tautybės (28 proc. Rusiją įvertino palankiai, 47 proc. nepalankiai ir 25 proc. neturėjo nuomonės) respondentai.

Panašūs pjūviai žvelgiant į Baltarusijos vertinimą. Šią valstybę palankiai vertina mažiau nei penktadalis suaugusių Lietuvos gyventojų (3 proc. labai palankiai ir 15 proc. greičiau palankiai), trys iš keturių šią šalį vertina nepalankiai (39 proc. labai nepalankiai ir 34 proc. greičiau nepalankiai), o 9 proc. neturėjo nuomonės. Kiek palankiau už kitus Baltarusiją vertina vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai. „Baltijos tyrimai“ pažymi, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai yra vienintelė respondentų grupė, kur Baltarusiją vertinančių palankiai (45 proc.) yra daugiau, nei nepalankiai (33 proc.).

Kinija – palankiai vertina kas ketvirtas suaugęs Lietuvos gyventojas (1 proc. labai palankiai ir 23 proc. greičiau palankiai), du trečdaliai šią šalį vertina nepalankiai (20 proc. labai nepalankiai ir 44 proc. greičiau nepalankiai), o 12 proc. neturėjo nuomonės. Kiek palankiau už kitus Kiniją įvertino vyrai, kaimo gyventojai, besimokantis jaunimas bei vadovai, rusų tautybės gyventojai, o nepalankiausiai šią šalį vertina didmiesčių gyventojai bei bedarbiai ir namų šeimininkės.

 

Kitų valstybių vertinimo pjūviai

Lenkija – palankiai vertina devyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų (24 proc. labai palankiai ir 64 proc. greičiau palankiai), vienas iš dvidešimties šią šalį vertina nepalankiai (1 proc. labai nepalankiai ir 5 proc. greičiau nepalankiai), o 6 proc. neturėjo nuomonės.

Latvija – palankiai vertina devyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų (21 proc. labai palankiai ir 69 proc. greičiau palankiai), vienas iš dvidešimties šią šalį vertina nepalankiai (2 proc. labai nepalankiai ir 3 proc. greičiau nepalankiai), o 5 proc. neturėjo nuomonės.

Estija – palankiai vertina devyni iš dešimties apklaustų gyventojų (19 proc. labai palankiai ir 68 proc. greičiau palankiai), vienas iš dvidešimties šią šalį vertina nepalankiai (1 proc. labai nepalankiai ir 5 proc. greičiau nepalankiai), o 7 proc. neturėjo nuomonės.

 

Prancūzija – palankiai vertina kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties apklaustų gyventojų (16 proc. labai palankiai ir 67 proc. greičiau palankiai), vienas iš dvidešimties šią šalį vertina nepalankiai (2 proc. labai nepalankiai ir 4 proc. greičiau nepalankiai), o dešimtadalis (11 proc.) neturėjo nuomonės.

Švedija – palankiai vertina kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties apklaustų gyventojų (17 proc. labai palankiai ir 65 proc. greičiau palankiai), vienas iš dvidešimties šią šalį vertina nepalankiai (1 proc. labai nepalankiai ir 4 proc. greičiau nepalankiai), o 13 proc. neturėjo nuomonės.

Vokietija – palankiai vertina aštuoni iš dešimties apklaustų gyventojų (14 proc. labai palankiai ir 67 proc. greičiau palankiai), dešimtadalis šią šalį vertina nepalankiai (2 proc. labai nepalankiai ir 7 proc. greičiau nepalankiai), o dar dešimtadalis (10 proc.) neturėjo nuomonės.

Didžioji Britanija – palankiai vertina aštuoni iš dešimties apklaustų gyventojų (14 proc. labai palankiai ir 64 proc. greičiau palankiai), kiek daugiau nei dešimtadalis šią šalį vertina nepalankiai (3 proc. labai nepalankiai ir 9 proc. greičiau nepalankiai), o 10 proc. neturėjo nuomonės.

Jungtinės Amerikos Valstijos – palankiai vertina septyni iš dešimties apklaustų gyventojų (19 proc. labai palankiai ir 51 proc. greičiau palankiai), penktadalis šią šalį įvertino nepalankiai (4 proc. labai nepalankiai ir 16 proc. greičiau nepalankiai), o kas dešimtas (10 proc.) neturėjo nuomonės.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2022 metų vasario 22 – kovo 3 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni) visoje Lietuvoje, tyrimas vyko 119 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija

Benas Brunalas (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
43 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Back to top button