Mokesčių deklaravimo laikotarpis kasmet tampa finansiniu išbandymu daugeliui gyventojų. Vieni sužino, kad turės sumokėti papildomai, kiti – kad gali susigrąžinti permoką. „Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų gautą permoką išleistų kasdienėms reikmėms, o 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių respondentų lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Sandros Gimžauskienės teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl gyventojai netikėtai susiduria su papildoma mokestine našta, yra netiksliai pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jei darbuotojas per metus gavo premijų, dividendų, kompensacijų ar ligos išmokų, gali paaiškėti, kad jam buvo taikomas per didelis mėnesinis NPD. Tai reiškia, kad metų gale gali tekti grąžinti dalį pajamų mokesčio valstybei.
„Norint išvengti netikėtumų, svarbiausia yra planavimas ir ilgalaikis požiūris į finansus. Vertėtų visus metus sekti savo pajamas, pasitarti su darbdaviu dėl NPD taikymo ir įvertinti, ar nereikėtų iš anksto atsidėti lėšų galimai mokesčių prievolei“, – sako S. Gimžauskienė.
Susigrąžinti dalį mokesčių gali žmonės, mokantys gyvybės draudimo įmokas ir pensijų įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, jei sutartis buvo sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat gyventojai, mokantys papildomas įmokas į antros pensijų pakopos fondus, viršijančias 3 proc. pajamų, įmokas už studijas ar profesinį mokymą, ir palūkanas už būsto kreditą, jei sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.
Tiems, kurie susigrąžina dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kyla klausimas – kaip geriausiai panaudoti šias lėšas? „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms: maisto produktams, mokesčiams susimokėti, laisvalaikiui (Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. apklaustųjų).
Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 7 proc. estų, o labdarai – vos 2 proc. lietuvių ir estų bei 1 proc. latvių.
Kiek atsakingiau pasielgtų 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių apklaustųjų, nurodžiusių, kad susigrąžintą permoką taupytų ar investuotų: laikytų taupomojoje sąskaitoje ar taupytų stambesniam pirkiniui, investuotų į akcijas, obligacijas, fondus. Nedidelė dalis respondentų kauptų ateičiai pensijų fonduose ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį: 2 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 5 proc. estų.
Sandra Gimžauskienė pabrėžia, kad netikėtai gautos pajamos dažnai suvokiamos kaip galimybė spontaniškai išlaidauti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daug naudingiau jas skirti taupymui ar investavimui.
„Geriausia praktika yra vadovautis principu, kad didžioji dalis neplanuotų pajamų – nesvarbu, ar tai būtų mokesčių permoka, darbo premija ar gauta dovana – turėtų būti nukreipiama į ilgalaikį finansinį saugumą. Jei nėra sukauptos finansinės pagalvės, verta skirti dalį lėšų santaupoms, o jei ji jau yra, apsvarstyti investavimo galimybes pagal priimtiną riziką, pavyzdžiui, terminuotus indėlius ar akcijų fondus“, – teigia S. Gimžauskienė.
Ji priduria, kad mokesčių deklaravimas nėra tik pareiga valstybei – tai ir galimybė geriau suprasti savo finansus bei priimti ilgalaikę naudą duodančius sprendimus. Svarbiausia – ne tik pasidžiaugti grąžintomis lėšomis, bet ir atsakingai nuspręsti, kaip jas išleisti.
