8 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad Vokietija yra svarbi šalies ekonominė partnerė, atskleidė praėjusią savaitę pristatyta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Taip pat panašus skaičius respondentų mano, jog Vokietija yra atsakomybę už visos Europos Sąjungos (ES) biudžetą prisiimanti ekonominė galia.
Vokietijos ambasados Lietuvoje užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą „Vokietija lietuvių akimis“, kurios metu respondentų teirautasi, ar, jų nuomone, Vokietija yra svarbi šalies ekonomikai. 79 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai (33 proc. nurodė, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai, dar 45 proc. – greičiau svarbi).
Tuo metu priešingai pasisakė vos 3 proc. tyrimo dalyvių (2 proc. sakė, jog Vokietija greičiau nesvarbi Lietuvos ekonomikai, o 1 proc. – visiškai nesvarbi). Tiesa, dar dešimtadalis laikėsi neutralios pozicijos, sakydami, kad Vokietija nėra nei svarbi, nei nesvarbi Lietuvos ekonomikai.
Šalių bendradarbiavimas vertinamas pozityviai
„Baltijos tyrimų“ apklausos metu gyventojų teirautasi, ar, jų nuomone, Lietuva ir Vokietija turėtų bendradarbiauti daugiau. 43 proc. apklaustųjų tam pritarė, dar bene tiek pat (41 proc.) teigė manantys, jog dabartinė situacija ir bendradarbiavimas yra pakankamas.
„Didesnio bendradarbiavimo dažniau nori vidutinio amžiaus, ekonomiškai aktyvūs žmonės. Tie, kurie ir patys Vokietijoje buvo, ir kuriuos daugiau domina saugumo, bendradarbiavimo kitose srityse klausimai“, – penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu, pristatydama apklausos rezultatus, teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Vis tik, 3 proc. respondentų tikino, jog Lietuva su šia Vidurio Europos šalimi, jų manymu, turėtų kontaktuoti mažiau, dar 13 proc. nežinojo arba į klausimą neatsakė.
Klausiami apie Vilniaus ir Berlyno bendradarbiavimo sritis, kurios yra svarbiausios, pusė (51 proc.) įvardijo ekonomiką ir prekybą. Nemaža dalis (39 proc.) taip pat teigė, jog svarbus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos politikos srityje, po penktadalį pasisakė dėl užsienio politikos, turizmo sektorių.
Pasak R. Ališauskienės, ekonominį bendradarbiavimą, kaip svarbiausią sritį, dažniau įvardijo vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, tuo metu saugumą – jaunimas. Pastarasis, anot sociologės, dažniau užsiminė ir apie švietimo ir mokslo sektorių svarbą.
„Atrodo, visos sritys yra svarbios, bet jeigu išskirtume prioritetus – tai ekonomika prekyba ir saugumas ir gynybos politika“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad Vokietijai Lietuva gali būti naudinga Rusijos supratimu
Tyrimo metu taip pat aiškintasi, kuo, gyventojų nuomone, Lietuva gali būti naudinga Vokietijai ir padėti šiai valstybei partnerei.
41 proc. apklaustųjų teigė, jog Lietuva gali būti naudinga dėl prekybos, 35 proc. – dėl turizmo. Taip pat ketvirtadalis (26 proc.) teigė manantys, jog lietuviai gali būti naudingi Vokietijai perduodant savo supratimą apie Rusiją.
„Lietuvos gyventojams atrodo, kad mes Rusiją suprantame geriau nei mūsų partneris, čia galime būti jiems tikrai naudingi“, – apklausos rezultatus vertino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Vokietija matoma kaip Europos ekonominė galia
Taip pat tyrimo metu respondentų klausta apie Vokietijos vaidmenį ES. Dauguma (75 proc.) apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog ši Vidurio Europos valstybė yra ekonominė galia, prisiimanti atsakomybę už viso Bendrijos biudžetą. Beveik tiek pat – 72 proc. respondentų – mano, kad Vokietija gali būti patikimas saugumo garantas mažesnėms ES šalims.
Be to, maždaug 7 iš 10 sutiko, jog Vokietija siekia užtikrinti vertybėmis pagrįstą politiką.
Vis tik, teiraujantis, ar dėl savo istorinės praeities Vokietija turi būti santūri ir atsargi santykiuose su kitomis šalimis, teiginiui pritarė 48 proc. apklaustųjų, o 29 proc. teigė priešingai.
„Rečiau su tuo sutinka jaunimas, nes, atrodo, kad praeitis atrodo jau pakankamai toli“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
Maždaug trečdalis – 32 proc. – tyrimo dalyvių sutiko su teiginiu, kad dėl savo atsargios politikos Vokietija yra stabdis ambicingiems ir svarbiems ES tikslams, 39 proc. tam nepritarė, dar 29 proc. teigė nežinantys.
Galiausiai, tik ketvirtadalis (26 proc.) pritarė teiginiui, kad Vokietija bijo imtis Europos lyderės vaidmens, kai 45 proc. šiai minčiai paprieštaravo, o 28 proc. sakė, jog nežino.
„Nors kartais mes matome ir žiniasklaidoje, kartais matome tokius komentarus, kad Vokietija per daug atsargi. Bet tai neatrodo tiesa 45 proc. Lietuvos gyventojų“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro Lietuvoje vadovė: santykiuose tęsiasi medaus mėnuo
Vertindama tyrimo rezultatus, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė teigė, jog tokia Lietuvos gyventojų pozicija bei matymas jos nestebina. Ji pažymėjo, kad Vokietija yra didžiausia investuotoja Lietuvoje, čia veikia daugiau nei 1 tūkst. vokiško kapitalo įmonių. Be to, pastebėjo A. Gurinskienė, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto krypčių.
„Turint galvoje išaugusį ir politinį dėmesį (…), mano vertinimu, Lietuvos ir Vokietijos tiek ekonominiai, tiek politiniai santykiai yra absoliučiai užsitęsęs medaus mėnuo“, – kalbėjo ji, ragindama išlaikyti tamprius dvišalius ryšius įvairiose srityse.
„Tai strateginis partneris tiek gerais, tiek blogais laikais. Todėl turime kovoti už vokiškas investicijas, turime kovoti už Lietuvos vietą Vokietijoje ir turime žiūrėti įvairius aspektus – ne tik ekonomiką, turime žiūrėti kultūrą, kalbą. (…) Jeigu viskas bus gerai, tas medaus mėnesis tęsis ilgai“, – apibendrino A. Gurinskienė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko nacionalinę reprezentatyvią 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta 2025 m. balandžio 5–19 d. Asmeninio interviu metu apklausti 1070 respondentų, 115 atrankos taškų visose apskrityse.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Augustė Lyberytė (ELTA)
