Vilniuje atidengta žydų mokslo instituto YIVO atminimo lenta prie A. Vivulskio g. 18 namo. Nuo 1933 m. čia veikė svarbiausias Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras – visos Lietuvos litvakų bendruomenės istorijos, o kartu ir Lietuvos istorijos pažiba, kur buvo susitelkusi šviesuomenė. Antrojo pasaulinio karo metais, kai darbas Lietuvoje buvo nebeįmanomas, YIVO centru tapo JAV filialas. YIVO Institute for Jewish Research Niujorke ir dabar tebeveikia kaip vienas svarbiausių Jidiš kultūros tyrimų centras.
Į ceremoniją susirinko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, užsienio šalių ambasadoriai, ministrai, atvyko YIVO direktorių tarybos vicepirmininkė Irene Pletka, YIVO direktorius Jonathanas Brentas. Susirinkusius pasveikino sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Jei gyventume alternatyviame, geresniame pasaulyje, šiandien ruoštumėmės stipriausios Vilniuje, didžiausią prestižą turinčios humanitarinės institucijos šimtmečiui. Deja, šiandien esam žymiai kuklesni – atidengiam lentelę, kuri primena kas galėjo būti ir kas turėtų būti – primena Jidiš kultūros puoselėjimą Vilniuje, tam tikras tautos skolas žydų tautai. YIVO atminimo lentos atidarymas – mažas, tačiau itin svarbus istorinis momentas“, – sako Vilniaus meras.
1925 m. Vilniuje įkurtas žydų mokslo institutas turėjo biblioteką – daugiau kaip 40 tūkst. knygų, spaudos archyve buvo sukaupta apie 10 tūkst. įvairiose valstybėse leistų žurnalų metinių rinkinių. Institute buvo keli archyvai, teatro bei pedagogikos muziejai, tautosakos kolekcija (apie 10 tūkst.). Institute veikė 4 mokslo sekcijos – filologijos, istorijos, ekonomikos ir statistikos, psichologijos ir pedagogikos. Jose dirbo žymiausi mokslininkai, gyvenę ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje, Berlyne, Rygoje, Paryžiuje, Niujorke.
YIVO direktorių tarybos vicepirmininkė Irene Pletka pasidalijo prisiminimais apie savo Jidiš mokytoją A. Železnikov, kuris buvo vienas šio instituto steigėjų, dėstytojų, taip pat buvo partizanas, o sugrįžęs po karo į Vilnių su bičiuliais nuoširdžiai tikėjosi atkurti turtingą žydų gyvenimą. Jis tikėjo, kad vieną dieną YIVO institutas galės toliau aktyviai tęsti savo veiklą. Pasak I. Pletka, mes esam viso to liudininkai, nes turim išsaugotus nuostabius archyvus Niujorke, ir atradimus, kurie buvo padaryti Vilniuje. Šis pastatas su atminimo lenta įprasmina YIVO po to, kai 1940 m. pastato ir institucijos Lietuvoje nebeliko, ir šiandien YIVO gyvuoja toliau.
Anuomet YIVO Instituto garbės prezidiumo nariais buvo patys žymiausi to meto pasaulio mokslininkai, visuomenės veikėjai – žydai: Albertas Einšteinas, Zigmundas Freudas, Edvardas Bernšteinas, Šimonas Dubnovas. Vienas iš instituto idėjos autorių, organizatorių ir jo ilgametis vadovas buvo žymiausias to meto jidiš filologas, pirmasis jidiš profesorius Amerikoje (gyveno JAV nuo 1939 m.) Maksas Vainraichas.
