Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad atliktos visuomenės apklausos parodė, jog moterų šaukimui į privalomąją karo tarnybą pritaria tik 14 procentų apklaustųjų.
„Galbūt dėl kai kurių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl moterų tarnybos kariuomenėje privalomo šaukimo nėra visuomenės sutarimo, ir mūsų apklausa rodo, kad tam pritaria šiuo metu kol kas tik 14 procentų gyventojų, tačiau tyrime vis tiek mes turime vertinti visas aplinkybes”, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje kalbėjo A. Anušauskas.
Ministro teigimu, jei bus matoma būtinybė įvesti privalomą moterų šaukimą, toks sprendimas gali būti priimtas.
„Aš manau, jei politinės partijos, politikai, visuomenė aktyviai apie tai diskutuoja ir galiausiai prieinamas toks sprendimas, kaip ir dėl gynybos finansavimo, kad visi pritaria, kad to reikia, ir (…) absoliuti dauguma partijų pasirašė susitarimą, ir jis yra įgyvendinamas. Tai jei diskusija šį kartą pasibaigtų, kad reikia, kaip Švedijoje šaukiami ir tie, ir tie, atrenkami reikalingi ir tinkantys žmonės. Mes, be abejo, darome atranką jaunuolių, kurie tinka tarnybai. Tai čia pabrėšiu, kad sutarimas, diskusija apie tai reikalinga, tačiau, ar pasieksime tą rezultatą, ar pasikeis visuomenės nuomonė ir palaikymas merginų šaukimui, aš tuo kol kas nesu įsitikinęs”, – teigė ministras bei pridūrė, kad kompromisinis variantas yra dabartinis šaukimo į kariuomenę modelis.
„Kompromisinis sprendimas dabar egzistuoja. Tai jaunuolių šaukimas, o jaunuolės – savanoriškai”, – į klausimą, ar, atsižvelgiant į visuomenės apklausas, bus ieškomas kompromisas, atsakė A. Anušauskas.
Visgi, ministro teigimu, atlikta apklausa parodė, kad lygiai pusė apklaustųjų visuotinį šaukimą, kaip procesą, vertina teigiamai.
„Jei apskritai paimsime visą šaukimą, 50 procentų kaip procesą visuotinio šaukimo palaiko, tai yra daug. Savo artimo žmogaus šauktinių tarnyboje palaiko net 66 procentai, tačiau dėl merginų tarnybos to sutarimo visuomenėje nėra. Žinoma, galima pasakyti politinį sprendimą ir eiti toliau, bet, vėlgi, atsiremiame į kaštus, tai irgi kainuoja, lėšos dvigubėja”, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją, kurioje numatomi du galimi visuotinio šaukimo į karo tarnybą modeliai. Į vieną iš jų, kaip nurodoma KAM parengtoje analizėje, būtų įtraukta ir privaloma karo tarnyba moterims. Be to, pabrėžiama, kad sprendimas įvesti visuotinę karo prievolę turėtų būti priimamas tik po išsamių diskusijų su visuomene ir institucijomis.
Studijoje numatomi du galimi visuotinio šaukimo modeliai: kasmet būtų šaukiama apie 6100 18–19 metų vaikinų arba kasmet šaukiama apie 11900 18–19 metų vaikinų ir merginų.
Jei būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, studijoje nurodoma, kad būtų šaukiami jaunuoliai, baigę pagrindinio bei vidurinio ugdymo mokyklą ir sulaukę 18–19 metų amžiaus. Svarbu paminėti, kad karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas.
Išplatintoje studijoje pabrėžiama, kad studija nėra siūlymas įvesti visuotinę karo prievolę, o pateiktas vertinimas dėl galimo pašaukimo asmenų skaičiaus, šaukimui reikalingų resursų, nauda ir galimos implikacijos, jei toks sprendimas būtų priimtas.
Išimtys atidėti tarnybą būtų taikomos dėl asmens neįgalumo, asmens teistumo, šeiminės padėties ar ypač svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų padaryta žala šauktiniui, jo šeimos nariams arba jų turtui.
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
