Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą „Vytautas Didysis“ (angl. – „Vytautas the Great“). Idėjos autorius – inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.
L. Kasčiūno teigimu, Vytautas Didysis visada įkūnijo savarankiškos valstybės valdovo idealą. Jo pavyzdys ugdant tautos, ypač jaunimo, patriotizmą buvo itin įkvepiantis Vasario 16-osios Lietuvoje. Pagal Astravo sutartį atgavęs gimtuosius Trakus ir išsikovojęs teisę valdyti visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kaip Lenkijos karaliaus Jogailos vietininkas, jis netrukus pasiekė, kad būtų pripažinta tik nominali Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos. Žalgirio mūšis įrodė Vytauto Didžiojo galią Vakaruose. Vokiečių ordinas buvo galutinai palaužtas, kai po Vytauto Didžiojo ir Jogailos sėkmingo žygio į Prūsiją pagal Melno taikos sutartį kryžiuočiai pagaliau atsisakė užgrobtos Žemaitijos. Vytauto Didžiojo žygis iki Juodosios jūros taip pat turėjo neįkainojamą reikšmę: Vakarai ir slavų kraštai įsitikino, kad su LDK reikia skaitytis. Tai buvo jo milžiniškas nuopelnas, stiprinant valstybingumą.
„Todėl 1930 m. jo 500-ųjų mirties metinių minėjimas buvo tapęs iškiliu įvykiu Lietuvos gyvenime. Tuo metu šalyje jam buvo pastatyta daugybė paminklų, sukurtas stiprus tautinės Lietuvos istorinis pasakojimas, Vasario 16-osios Lietuvą kildinant iš LDK tradicijos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų, svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo. V. Petrušonio teigimu, omne principium grave est (lot. – kiekviena pradžia yra sunki).
„Tai įdomi ir valstybės dėmesio verta idėja, kuri leistų tarptautinei bendruomenei patraukliai pristatyti Lietuvos valstybės istorijos vieną reikšmingiausių ir didingiausių tarpsnių. Tai būtų rimtas Lietuvos kultūrinės diplomatijos laimėjimas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Anot jo, norint sukurti tokio lygio filmą, reikalinga valstybės institucijų, savivaldybių ir visuomenės organizacinė bei finansinė parama, į šios idėjos įgyvendinimą įtraukiant ir lietuvių diasporą visame pasaulyje. Tam galėtų būti prie Kultūros ministerijos arba fizinių asmenų įkurtas specialus fondas su kontrolės mechanizmais, kuris leistų per kelerius metus sukaupti minėto filmo kūrimui reikalingas lėšas, pavyzdžiui, organizuojant lėšų rinkimo akcijas. Taigi, idėja yra ambicinga, bet jos įgyvendinimas nėra toks lengvas, nes reikalingi ir parengiamieji darbai, o laikas ribotas.
