Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis balandžio 21-ąją neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo. AFP išskyrė 15 kardinolų, tarp kurių yra ir diplomatų, teologų, tarpininkų ir Vatikano pareigūnų, kurie galėtų tapti kitu Katalikų Bažnyčios vadovu.
Pabrėžiama, kad sąrašasnėra baigtinis ir Pranciškaus įpėdiniu gali būti paskirtas ir į jį neįtrauktas asmuo. Devyni iš potencialiausių kandidatų yra europiečiai, po du – iš Azijos, Afrikos ir Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų.
Europa
Pietras Parolinas (Italija), 70 m., Vatikano valstybės sekretorius.
P. Parolinas yra Vatikano diplomatijos vadovas arba Vatikano asmuo Nr. 2. Jis šias pareigas ėjo beveik visu Pranciškaus pontifikavimo laikotarpiu.
Pierbattista Pizzaballa (Italija), 60 m., Jeruzalės lotynų patriarchas.
P. Pizzaballa – aukščiausio rango katalikų dvasininkas Artimuosiuose Rytuose. Jo arkivyskupija apima Izraelį, Palestinos teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Kardinolu jis buvo paskirtas 2023 metų rugsėjį, prieš pat prasidedant Izraelio ir „Hamas“ karui.
Matteo Maria Zuppi (Italija), 69 m., Bolonijos arkivyskupas.
M. Zuppi, Romos Šv. Egidijaus bendruomenės narys, daugiau nei tris dešimtmečius tarnavo kaip diskretiškas Vatikano diplomatas, ėjo ir popiežiaus Pranciškaus specialiojo taikos pasiuntinio Ukrainoje pareigas. Nuo 2022 m. Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Claudio Gugerotti (Italija), 69 m., diplomatas.
C. Gugerotti – diplomatas ir poliglotas iš Italijos Veronos, laikomas slavų pasaulio ekspertu.
Jis dirbo nuncijumi arba Šventojo Sosto ambasadoriumi keliose šalyse, įskaitant D. Britaniją, Sakartvelą, Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją ir Ukrainą.
Jean-Marc Aveline (Prancūzija), 66 m., Marselio arkivyskupas.
Alžyre gimęs J. M. Aveline didžiąją gyvenimo dalį praleido Marselyje, laikytas artimu popiežiaus Pranciškaus draugu. 2013 metais jis buvo paskirtas Marselio vyskupu augziliaru, o 2022 m. tapo kardinolu.
Andersas Arborelius (Švedija), 75 m., Stokholmo vyskupas.
2017 m. A. Arborelius tapo Švedijos pirmuoju kardinolu. Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas per daugiau nei 500 metų nuo protestantų reformacijos pradžios.
Mario Grechas (Malta), 68 m., Goco vyskupas emeritas.
M. Grechas yra Vyskupų sinodo generalinis sekretorius. Vyskupų sinodas – institucija, kuri renka informaciją iš vietinių bažnyčių itin svarbiais Bažnyčiai klausimais, pvz., apie moterų ar antrąkart susituokusių žmonių padėtį, ir perduoda ją popiežiui.
Peteris Erdo (Vengrija), 72 m., Estergomo-Budapešto arkivyskupas metropolitas.
Intelektualas ir kanonų teisės žinovas P. Erdo kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs daugiau nei 25 knygas ir yra susilaukęs pripažinimo už atvirumą kitoms religijoms. Praeityje dėmesio buvo susilaukę jo ryšiai su nacionalisto Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybe, kurios griežtas požiūris į migrantus kirtosi su popiežiaus Pranciškaus pažiūromis.
Jean-Claude Hollerichas, 67 m., Liuksemburgo arkivyskupas.
J. C. Hollerichas yra jėzuitas, kaip ir popiežius Pranciškus. Jis daugiau nei 20 metų praleido Japonijoje ir yra Europos ir Azijos kultūrinių ryšių bei vokiečių literatūros specialistas.
Azija
Luis Antonio Tagle (Filipinai), 67 m., Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas.
L. A. Tagle – charizmatiškas nuosaikių pažiūrų dvasininkas, nebijojęs kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų, įskaitant seksualinę prievartą prieš nepilnamečius. Jis buvo tarp tikėtinų kandidatų tapti popiežiumi dar 2013 m. konklavoje, kurioje buvo išrinktas Pranciškus.
Charles Maung Bo (Mainamaras), 76 m., Jangono arkivyskupas.
2015 m. popiežius Pranciškus paskyrė Azijos vyskupų konferencijų federacijos vadovą Maung Bo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Mianmaro kardinolu.
Afrika
Peteris Turksonas (Gana), 76 m., Keip Kousto arkivyskupas emeritas.
P. Turksonas, vienas įtakingiausių Bažnyčios kardinolų iš Afrikos, yra Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris. Jis dažnai minimas kaip galimas pirmasis juodaodis popiežius, nors dar 2010 metais teigė, kad nenorėtų užimti šių pareigų, nes tokiam popiežiui „būtų sunku“.
Fridolinas Ambongo Besungu (Kongo Demokratinė Respublika), 65 m., Kinšasos arkivyskupas.
F. A. Besungu yra vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus kardinolų taryboje – pontifiko patariamajame komitete.
Būdamas Afrikos ir Madagaskaro Vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininku, 2024 m. sausį arkivyskupas išreiškė nepritarimą Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams teikti neliturginius tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimus.
Šiaurės Amerika ir Pietų Amerika
Robertas Francis Prevostas (JAV), 69 m., Čiklajo arkivyskupas vyskupas emeritas.
R. F. Prevotas, kilęs iš Čikagos, yra galingos Vyskupų dikasterijos, kuriai pavesta patarti popiežiui dėl naujų vyskupų skyrimo, prefektas. Jis daug metų dirbo misionieriumi Peru, kurioje yra Čiklajo arkivyskupas emeritas.2023 m. paskirtas kardinolu jis taip pat eina Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininko pareigas.
Timothy Dolanas (JAV), 75 m., Niujorko arkivyskupas.
T. Dolanas yra konservatorius teologine prasme, aršiai nusiteikęs prieš abortus. Būdamas Milvokio arkivyskupu turėjo tvarkytis su didelio seksualinio išnaudojimo skandalo vyskupijoje pasekmėmis. Niujorke subūrė augančią ispanakalbių katalikų bendruomonę.
Justina Vaišvilaitė-Braziulienė (AFP)
