Rytoj, gruodžio 10 d., Stokholme vyks nuotolinė Nobelio premijos laureatų pristatymo ceremonija. Nobelio chemijos premija šiemet už CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodo („genų žirklių“ technologijos) išplėtojimą apdovanotos mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys kartu su komanda yra šios srities pionieriai, reikšmingai prisidėję prie šio atradimo ir jo plėtros. Siekiant įamžinti profesoriaus pasiekimus, prieš pat Nobelio premijos teikimo dieną Vilniuje bus įsteigta tarptautinė profesoriaus vardo stipendija. Ji sieks 10 tūkst. eurų kasmet, Vilniaus miestas įsipareigojo stipendiją finansuoti bent penkerius metus. Siekiant dar labiau įprasminti mokslininko darbus, kitąmet Vilniuje bus pastatyta genų žirklių technologijai skirta skulptūra.
Stipendija – gabiausiems gyvybės moksluose
„Didžiuojamės, kad mūsų mieste gimsta ir savo darbus tęsia pasauliniai talentai. Profesoriaus Virginijaus Šikšnio pasiekimai yra ne tik reikšmingas indėlis į Vilniaus kaip gyvybės mokslų srities lyderio pasaulyje garsinimą, bet ir į visos žmonijos sveikatą. Steigdami tarptautinę V. Šikšnio vardo stipendiją siekiame sustiprinti galimybes jauniems žmonėms mokytis iš pasaulinio pripažinimo sulaukusio mokslininko, o Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui – pritraukti ir išlaikyti gabiausius studentus“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Stipendiją administruos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras. Į ją pretenduoti galės gabiausi aukštesnių studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, studijuojantys ir vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje. Stipendija sieks 10 tūkst. eurų per metus. Juos Vilniaus miestas įsipareigoja skirti penkerius metus iš eilės, su galimybe šį terminą pratęsti.
R. Šimašiaus teigimu, stipendija prisidės tiek prie gabiausių šalies studentų išlaikymo, tiek suteiks galimybių padėti Vilnių atrasti užsienio talentams.
„Vilnius jau žiba pasaulio gyvybės mokslų lyderių žemėlapyje. Čia dirbantis V. Šikšnys prisidėjo prie pasaulį keičiančios CRISPR-Cas9 technologijos atradimo ir plėtojimo, Vilniaus universiteto studentai šiemet antrą kartą laimėjo prestižinio genetikos inžinerijos mašinų konkurso „IGEM“ pagrindinį prizą, o veiklą mūsų mieste vykdo puikiai žinomos tarptautinės biotechnologijų kompanijos, tokios kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“ ir kitos. Tad šioje srityje Vilnius iš tiesų turi kuo didžiuotis“, – sako R. Šimašius.
Žinią apie iniciatyvą priėmė džiugiai
Pats prof. V. Šikšnys kalbėdamas apie iniciatyvą šypsosi ir džiaugiasi, kad stipendija taps puikia paskata jauniems mokslininkams toliau aktyviai tęsti mokslinius tyrinėjimus: „Aš, žinoma, visiškai nesitikėjau, kad mieste gali atsirasti mano vardo stipendija. Bet, manau, kad į ją verčiau žiūrėti kaip į svarbią miesto iniciatyvą, palaikančią talentus ir skatinančią jaunus mokslininkus toliau aktyviai tęsti savo darbus ne kur kitur, bet būtent Vilniuje.“
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, kuriame dirba ir prof. V. Šikšnys, direktorius prof. Gintaras Valinčius džiaugiasi stipendijos atsiradimu – anot jo, tokios iniciatyvos tiesiogiai prisideda prie pasaulinio masto talentų gimimo.
„Bet kokios mokslo institucijos, miesto ir šalies sėkmė mokslo pasaulyje priklauso nuo žmonių. Tad stipendija, pripažindami jaunų mokslininkų sugebėjimus, paskatinsime juos toliau aktyviai dirbti Vilniuje ir savo pasiekimais garsinti Lietuvą. Labai svarbu, kad šioje jaunų talentų kelionėje miestas vertina mokslo pasiekimų naudą bei didžiuojasi jais kaip integralia miesto istorijos, kultūros ir gyvenimo dalimi. Tas jaunus žmones įkvepia tęsti savo darbus šiame mieste“, – sako G. Valinčius.
Už vadinamųjų „molekulinių genų žirklių“ atradimą ir pats prof. V. Šikšnys yra apdovanotas prestižinėmis premijomis – Harvardo universiteto Warreno Alperto, o kartu su šių metų Nobelio chemijos premijos laureatėmis – ir garsiąja Kavli premija.
Be to, dar 2017 m. profesoriui įteikta Danijos fondo „Novo Nordisk” „Novozymes“ premija, kurią jis taip pat dalinosi su E. Charpentier.
Vilniuje – skulptūra genų žirklių technologijai
Profesoriaus vardo stipendijos iniciatyvą kitų metų pradžioje papildys ir dar vienas simbolinis žingsnis – Vilniuje, prie VU Gyvybės mokslų centro, planuojama atidengti genų žirklių technologijai įamžinti skirtą skulptūrą. Ją sukurti patikėta menininkei Eglei Žvirblytei.
„Abu mano tėvai yra Lietuvoje žinomi biotechnologai, o tėtis kurį laiką netgi dirbo kartu su prof. V. Šikšniu. Aš taip pat rimtai svarsčiau galimybę stoti į tiksliuosius mokslus, tačiau galiausiai pasukau meno keliu. Tad dabar labai džiaugiuosi, kad ratas apsisuko ir vėl turiu galimybę grįžti prie mokslo pasaulio bei sukurti miestui labai svarbią skulptūrą, kurioje įsipina ir mano šaknys Vilniuje, ir mano tėvų istorija“, – sako E. Žvirblytė.
Pasak Vilniaus miesto plėtros agentūros direktorės Ingos Romanovskienės, ši miesto dovana gyvybės mokslų sričiai vizualiai atskleis, kokie pasaulinio lygio atradimai daromi Vilniuje.
„Vilniuje kuriamos idėjos keičia pasaulį – turime tuo didžiuotis. Žaisminga genų žirklių technologijai skirta skulptūra šalia VU Gyvybės mokslų centro leis kiekvienam pro ją praeinančiam susieti šią vietą su proveržiu, kuris čia gimsta. Tai bus savotiškas priminimas jauniems žmonėms siekti didelių tikslų, nes Vilniuje – viskas įmanoma“, – sako I. Romanovskienė.
Vienas svarbiausių šio atradimo mokslininkų pasaulyje
Šiemet Nobelio chemijos premijos apdovanojimas atiteko mokslininkėms Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už CRISPR-Cas9 technologijos atradimą ir plėtojimą. Nepaisant to, tarptautinė mokslininkų bendruomenė prof. V. Šikšnį laiko vienu svarbiausių šios technologijos pasaulyje kūrėjų ir plėtotojų.
„Genų žirklės“ yra kryptingas DNR sekos, koduojančios gyvųjų organizmų veiklą lemiančius molekulinius procesus, keitimo metodas, kuriame dalyvauja CRISPR-Cas9 baltymo ir RNR molekulių kompleksas.
Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti ne tik paveldimas kraujo ar akių ligas, bet ir raumenų distrofiją, paveldimas širdies ydas. Šis genomo redagavimo metodas gali padėti išgydyti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS ir yra svarbus kuriant inovatyvius vėžio gydymo būdus. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje, kuriant naujas augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms klimato sąlygoms.
