Gerai žinomas kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas, visiems gerai žinomas kaip Makalius, atvirai prisipažįsta, kad nors ir daug keliauja, Vilnių laiko pačiu brangiausiu miestu, į kurį visada malonu sugrįžti ir jame gyventi. Linksmas pokalbis apie mylimas Vilniaus vietas, vaikystės prisiminimus ir ateities svajones.
Esi tikras vilnietis? Kokiame rajone užaugai ir ką labiausiai prisimeni iš tų laikų?
Taip, esu vilnietis. Gimęs augau Fabijoniškių mikrorajone, tačiau po tėvų skyrybų išvažiavau su mama į Naujamiestį gyventi pas senelius. Geriausiai atsimenu, kad jau nuo vaikystės tekdavo keliauti kiekvieną savaitę: bendru sutarimu, savaitgalius praleisdavau pas tėtį, o darbo dienomis gyvendavau su mama. Taigi, kartą per savaitę leisdavausi maršrutu Naujamiestis-Fabijoniškės ir labai greitai tai ėmiau daryti savarankiškai, todėl kartais išlipdavau miesto centre, Gedimino prospekte, ir užsukdavau į greito maisto restoraną „McDonald’s“ išleisti likusių kišenpinigių.
Koks tau yra Vilnius? Kas jame žavi labiausiai?
Man Vilnius yra labai savas. Myliu savo miestą nuo pat tada, kai pradėjau keliauti po pasaulį. Kuo toliau, tuo garsiau visiems sakau, kad pasaulyje retai kada rasi gražesnį miestą už Vilnių – visi Europos ir pasaulio didmiesčiai siaubingai užkišti, juose labai daug smogo, kamščių, žmonių, neįtikėtinų srautų, žybsinčių reklamų, gausybė turistinių vietų pakeltomis kainomis. Man taip gera grįžti į Vilnių, nes čia jaučiu, kad turime daug erdvės.
Daug keliauji ir esi aplankęs pačių įvairiausių miestų. Ko pasigendi sostinėje? Kokių naujovių čia trūksta?
Jei turėtume metro, pastatyčiau savo automobilį į garažą ir daug greičiau keliaučiau po miestą. Deja, manau, tai negali būti realu, nes Vilnius labai mažas.
Jauti sentimentus šiam miestui? Ar turi savo pamėgtų kavinių, restoranų, barų?
Nesu dažnas naktinėtojas, bet bent kartą per mėnesį draugams sušunku, kad jau metas išlįsti pasižmonėti ir prasieiti po Vilniaus barus. Jų turime tiek daug, kad kiekvieną kartą atsiduriu vis naujoje vietoje! Mano pamėgta vieta yra „Blusynė“, kur galima ne tik smagiai pasėdėti su taure gėrimo, bet ir nepaprastai skaniai pavalgyti. Kalbant apie barus, mėgstamų turiu daug. Paskutiniai mano favoritai – „Materialiste“ ir „Anna Mesha. Butas“. Jie keičia visą naktinio gyvenimo kultūrą ir artina mus prie vakarų.
Esi daug matęs ir keliavęs, ar malonu grįžti į savo miestą?
Nepaprastai malonu grįžti, išeiti pasivaikščioti po senamiestį ir suvokti, kad jeigu būtume tokie populiarūs, kaip Paryžius, Barselona ar Roma, taip ramiai niekada nevaikščiotume, o kas penkias minutes mus stabdytų turistai, nesusigaudantys erdvėje ir prašytų pagalbos, kaip nueiti iki vieno ar kito objekto. Tegul niekas nesupyksta, bet slapčia aš džiaugiuosi, kad nesame turistų pamėgtas kraštas ir jų kol kas turime palyginus labai mažai. Tik pažiūrėkite, į ką pavirto Praha – miesto centre nebegyvena vietiniai gyventojai, viskas užkišta turistinėmis parduotuvėlėmis, prastos kokybės „valgyklomis“. Vietiniai bėga nuo senamiesčio kuo toliau ir stengiasi jį aplenkti. Nenoriu tokio likimo savo Vilniui.
Kur nusivestum Vilniuje draugus atvykusius iš kitos šalies?
Žinoma, parodyčiau senamiestį. Ypač tiems, kurie nėra iš Europos, nes kitose pasaulio vietose retai kur tokį rasi. Kartą, mano draugė iš Malaizijos manęs paklausė, ar Vilniaus senamiestis yra tikras, o gal pastatytas specialiai dėl turistų? Kai nusijuokiau ir pasakiau, kad viskas tikra, tik renovuota, ji paklausė, ar žmonės gyvena tuose nameliuose. Įsivaizduokite, ji pamanė, kad senamiestis it „Legolendas“ ar koks kitas pramogų parkas, kuriuo siekiama pritraukti turistų. Taigi, šią miesto dalį parodyčiau pirmiausia. O tuomet nusivesčiau skaniai pavalgyti, skaniai išgerti, gražia panorama pasigrožėti (galbūt Katedros bokštas, o gal Gedimino pilis ar Trijų kryžių kalnas), nes man pačiam apžvelgti miestą iš viršaus visuomet labai patinka ir kiekviename naujai lankomame mieste stengiuosi rasti tokią vietą.
Užsiimi kelionių verslu, kaip manai, ar Vilnius yra draugiškas miestas jaunam kūrėjui, verslininkui?
Kuo toliau, tuo labiau draugiškas. Čia kuriasi įvairiausi „HUB’ai“, erdvės startuoliams, kur galima išsinuomoti ne visą biurą, bet tik darbo vietą. Juk verslo pradžioje būna tikrai striuka su finansais. Vilniuje daug įmonių, pasiruošusių kartu bendradarbiauti, kurti pridėtinę vertę savo klientams, todėl tereikia būti išradingu ir idėja pasiteisins.
Kokia buvo linksmiausia tavo kelionė?
Linksmiausios kelionės būna su draugų kompanija. Tiesa, jos nebūna pačios įdomiausios pažintine prasme, nes su draugais norisi ne keliauti ir pažinti, o linksmintis. Todėl viena smagiausių kelionių buvo kartu su aštuoniais draugais Gran Kanarijoje, kur kaip reikiant pasismaginome visas septynias dienas iš eilės. Kai kurie draugai gyvena užsienyje, todėl buvo smagu visiems susitikti vienoje vietoje ir turėti savaitės trukmės nesibaigiantį vakarėlį.
Ar niekada negalvojai emigruoti?
Niekada, tikrai. Kai mano bendraklasiai keikė Lietuvą ir nematė joje jokių galimybių, aš mintyse galvodavau: o ar tu bent bandei kažką daryti, o ne tik kalbėti? Žinojau, kad savo ateitį siesiu tik su Lietuva. Tiesa, iki šiol svajoju emigruoti kasmet, bet labai trumpam – žiemą praleisti šiltuose kraštuose. Verslas mano vyksta internete, todėl vieta nėra svarbi, tačiau kol viskas „įsisuks“, privalau būti čia, nes esu reikalingas kolegoms. O svajoti yra svarbiausia – tik turint tikslą, svajonę, galima pradėti imtis veiksmų tam pasiekti.
Esi sutikęs labai daug skirtingų žmonių, ko palinkėtum vilniečiams?
Noriu palinkėti išlikti tokiais skirtingais, kokiais esame. Neieškoti idealų ir nesekti jų pėdomis. Mąstyti savo galva. Kol kas nemylintiems savo miesto – sugebėti jį pamilti ir priimti tokį, koks jis yra. Su visais pliusais ir minusais, nes idealių miestų, kaip ir žmonių, tikrai nebūna.
Straipsnio autorė: Kamilė Zaleckaitė
