Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, vis dar gajus įsivaizdavimas, kad tam tikros profesijos yra tinkamos tik moterims, o kitos – tik vyrams. Ir nors dažna moteris neretai prisibijo realizuoti save veikloje, kuri visuomenėje laikoma vyriška, atsiranda vis daugiau moteriškosios lyties atstovių, pasiryžusių laužyti nusistovėjusius stereotipus.
Vienas tokių pavyzdžių – daugiau nei dešimtmetį keleivinius orlaivius pilotuojanti Linutė Malakauskaitė. Moteris įsitikinusi, jog kiekvienoje profesijoje svarbiausia yra išlavinti įgūdžiai ir asmeninės žmogaus savybės.
Lytis – ne kliūtis siekti svajonės
Ryškiai lakuoti nagai, padažytos lūpos ir daili šukuosena – keleivinių lėktuvų pilotė L. Malakauskaitė griauna visas išankstines nuostatas apie „vyrišką“ profesiją pasirinkusias dailiosios lyties atstoves. L. Malakauskaitė visuomet tikėjo savo pasirinkimu ir nesvarstė, ar ši profesija moteriai per sunki.
„Jau paauglystėje man pradėjo patikti lėktuvai – ėmiau juos tiesiog stebėti aukštai danguje. Iš pradžių niekam apie tai nesakiau, nes atrodė labai jau keistas potraukis. Svajojau išmokti skraidyti pilotažą, jis man prilygo magiškam šokiui ore. O kai reikėjo rinktis, kur studijuoti, abejonių neliko – mano sąraše visos profesijos buvo susijusios su aviacija“, – apie karjeros pradžią pasakoja pilotė.
Ir nors šiandieninė visuomenė stengiasi nebeskirstyti profesijų į vyriškas ir moteriškas, jaunam žmogui neretai atrodo, jog pasipriešinti įsišaknijusiems stereotipams – pernelyg sunku, ypač kai trūksta palaikymo.
„Labai džiaugiuosi, kad mano artimieji neprieštaravo ir tiesiog leido studijuoti tai, kas man patinka. Statistiškai moterų piločių skraido tik apie 5–10 procentų, tačiau šis faktas manęs niekuomet negąsdino ir šios profesijos aš vyriška nelaikau. Kad ir kokia neįmanoma ar tolima svajonė būtų, svarbu neišsigąsti jos dydžio, o veikti ir žingsniuoti mažais žingsniais jos link“, – drąsina L. Malakuskaitė.
Dėmesys įgūdžiams ir savybėms
L. Malakauskaitė pabrėžia, jog orlaivio piloto profesionalumas visiškai nepriklauso nuo lyties, rasės ar tautybės, kur kas svarbiau – šiam darbui tinkamos savybės ir nepriekaištingai išlavinti įgūdžiai.
„Tikrai negalima pasakyti, kas – vyrai ar moterys – geriau skraido, tai vienareikšmiškai priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių. Kai kurias iš jų galima išsiugdyti, kitas tiesiog reikia turėti. Ši profesija reikalauja, kad būtum harmoningas ir stabilus skrydžių metu, reikia mokėti emocijas atidėti į šalį ir mąstyti logiškai, – tvirtina L. Malakauskaitė. – Tačiau visų svarbiausia – piloto darbą turi dirbti tiktai jausdamas, kad tai yra tavo pašaukimas, nes tai be galo egocentriška profesija. Visas piloto ir jo šeimos gyvenimas, sukasi aplink skrydžiu grafiką, todėl neretai tenka daug ką paaukoti.“
