Būdami Lietuvoje ir galvodami apie saulėtą, atogrąžų klimato lepinamą Malaiziją, sunkiai galime suprasti, kodėl kas nors norėtų 26 laipsnių šilumą iškeisti į darganotą Vilniaus orą. Tačiau technologijomis susidomėjusi Xin Jo taip negalvoja. Ji, palikusi savo komforto zoną, atkeliavo į už daugiau nei 8 tūkstančių kilometrų esantį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabriką“.
Xin Jo – 23-ejų metų studentė iš Malaizijos technologijos universiteto (MTU), kur šiuo metu ji studijuoja Statybos inžineriją bakalauro studijų kryptyje. Praktikos VGTU „LinkMenų fabrike“ metu studentė buvo užsibrėžusi įgyti naujų ir įvairių įgūdžių: nuo 3D modeliavimo, grafinio dizaino iki programavimo. Likus vos kelioms dienoms iki Xin Jo kelionės namo, susitikome su ja pasikalbėti apie jos patirtį VGTU „LinkMenų fabrike“.
Kodėl savo praktikai nusprendėte pasirinkti Lietuvą ir VGTU „LinkMenų fabriką“?
Labai domiuosi technologijomis ir noriu išbandyti ką nors naujo. Mane sudomino VGTU „LinkMenų fabriko“ turima įranga ir naudojamos technologijos, todėl nusprendžiau savo praktiką atlikti čia. Kita priežastis, kodėl atvykau – Erasmus+ programa ir jos teikiamas finansavimas. Galimybė dalyvauti šioje programoje nuskambėjo tarsi iš pasakos, ypač tokiai studentei kaip aš, kilusiai iš viduriniosios klasės šeimos.
Šiais laikais vis daugiau moterų domisi technologijomis. Kodėl Jūs pasirinkote studijas statybos inžinerijos srityje?
Mano pasirinkimas studijuoti statybų inžineriją gana paprastas. Specialybė man užtikrins darbo vietą gana ilgą laiką. Nesvarbu, kaip sparčiai keisis pasaulis, žmonėms visuomet reikės stogo virš galvos. Augančiam gyventojų skaičiui reikia vis daugiau būstų. Kita vertus, vis daugiau studijuodama, statybų sektorių pamačiau ir iš kitos pusės, pradėjau galvoti apie tvarumą.
Man įsiminė Peterio Thielio žodžiai iš knygos „Zero to One“: „Nėra nieko panašaus į išsivysčiusias šalis ar tautas. Jeigu milijonai Indijos namų ūkių gyventų taip, kaip šiuo metu gyvena amerikiečiai – naudotųsi tik šiuolaikine įranga – pasekmės aplinkai būtų katastrofiškos.“
Be abejonės, galime stebėti didžiulį energijos ar automobilių pramonės progresą tvarumo srityje, pavyzdžiui, saulės ar elektros energija varomi automobiliai. Deja, statybų sektoriuje, nors tai viena iš svarbiausių sričių, kuriant pasaulio gerovę, progreso matome daug mažiau. Ši pramonės šaka yra liūdnai pagarsėjusi dėl labai lėto našumo augimo per pastaruosius 20 metų ir skaitmenizacijos stygiaus. Man atrodo, kad yra daug potencialo, jungiant statybų sektorių ir technologijas, ypač žvelgiant iš tvarumo perspektyvos. Todėl nutariau rizikuoti ir padariau semestro pertrauką namuose. Atvykau čia susipažinti su įvairiomis technologijomis.
Ko mokėtės VGTU „LinkMenų fabrike“?
Pirmiausia susipažinau su 3D spausdinimo technologija. Pradėjau nuo funkcionalių dekoratyvinių objektų VGTU „LinkMenų fabriko“ 3D spausdinimo dirbtuvėse. Vėliau trimačius modelius modeliavau „SolidWorks“ programa. Viena iš užduočių buvo sukurti „LinkMenų fabriko“ pastato modelį pagal architektūrinius brėžinius ir atspausdinti jo mini kopiją.
Kalėdų laikotarpiu sukūriau du kalėdinių dovanų prototipus. Pirmieji prototipai buvo pagaminti naudojant 3D spausdinimo technologijas. Kadangi 3D spausdinimas yra pakankamai lėtas procesas, kitus prototipus nusprendžiau suprojektuoti gamybai lazeriu. Suprojektavau šešis skirtingo dizaino padėkliukus, naudodama „Inkscape“ vektorinių failų redagavimo programą. Šie padėkliukai buvo skirti graviravimui lazeriu, kurie buvo su lazeriu išpjaunami iš beržo faneros lakšto. Galutiniam užbaigimui padėkliukai buvo šlifuojami ir dažomi pulverizatoriumi. Taigi, šis kalėdinis projektas man leido susipažinti su įvairiomis skaitmeninio prototipavimo technologijomis.
Šiuo metu mokausi, kaip naudotis 3D spausdintuvų valdymo posisteme „Octo Pi“, kurią naudosiu pagreitinto judesio filmavimui, filmuojant 3D spausdintuvu spausdinamas detales. Ši 3D spausdintuvų posistemė veikia, naudojantis įterptinio mikrokompiuterio programa „Raspberry Pi“. Nors jau turėjau reikiamų programavimo žinių ir buvau dirbusi su „Android“ aplikacijų ir „Arduino“ mikrovaldiklių programavimu, tai buvo pirmasis kartas, kai man teko dirbti su „Raspberry Pi“. Laimei, kitas praktikantas Gustavo, atvykęs iš Brazilijos, padėjo man sparčiau mokytis dirbti su minėtu mikrokompiuteriu. Šiuo metu sistemos programavimas yra baigtas ir liko tik atlikti keletą bandymų, siekiant suderinti spausdinimo ir pagreitinto judesio vaizdo įrašo kokybę.
Greitieji klausimai:
Koks buvo Jūsų didžiausias iššūkis praktikos metu?
Tikriausiai tai bus laikas. Mano laikas čia ribotas, todėl stengiuosi dirbti daugiau ir ilgiau, kad iš šio mokymosi proceso įgaučiau kuo daugiau žinių bei įgūdžių. Deja, vis tiek nespėjau įgyvendinti visų sau išsikeltų tikslų, pavyzdžiui, pasigaminti savo lazerinę pjaustyklę, susipažinti su dirbtinės ir virtualios realybės kūrimo procesais, išmokti redaguoti vaizdo medžiagą.
Koks VGTU „LinkMenų fabriko“ įrankis Jums patiko labiausiai?
Tai – 600mm x 600mm x 600mm didelis 3D spausdintuvas. Tai nuostabiausia, ką čia išmėginau!
Kaip manote, kaip čia įgyti įgūdžiai padės Jūsų karjerai?
Tiesiogiai, tikriausiai, šių įgūdžių nepanaudosiu. Bet esu tikra, kad įgytos esminės žinios man pravers tiek toliau studijuojant, tiek siekiant karjeros. Pavyzdžiui, tikriausiai savo būsimame darbe nenaudosiu 3D spausdintuvo, bet suprasdama jo esmines technines specifikacijas, tokias kaip parametrai, nulemiantys spausdinimo kokybę ar kaip veikia pats mechanizmas, galėsiu geriau suvokti ir kritiškiau vertinti galimus būsto sprendimus, panaudojant 3D spausdinimo technologijas.
Ar rekomenduotumėte kitiems atvykti į VGTU „LinkMenų fabriką“ atlikti praktiką?
Be abejonės! VGTU „LinkMenų fabrike“ praktikantai turi labai daug galimybių. Čia nėra nurodoma, kokį mokymosi kelią privalai pasirinkti, taip paliekant laisvę saviraiškai. Gali pats formuoti savo mokymosi planus, o administracija paskiria atitinkamus mentorius. Čia dirbantys žmonės yra labai draugiški ir nuoširdžiai padeda, o, svarbiausia, yra labai talentingi. Čia gali sutikti elektros inžinierius, metalo apdirbimo inžinierius, vaizdo medžiagos kūrėjus ir daug kitų – visus po vienu stogu. Todėl, manau, čia puiki vieta įgyti daug naujų įgūdžių.
