Ar kada manėte, kad keturi mėnesiai užsienio šalyje gali pakeisti jūsų gyvenimą? Taip nutiko italui Dario Restivo, kuris pagal Erasmus studentų mainų programą praėjusį rudenį atvyko studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU). Architektūros specialybę Palermo universitete studijuojančiam vaikinui ši studijų patirtis buvo tokia reikšminga, jog jis, grįžęs namo, netgi apie tai parašė knygą „Erasmus, life, sentiment“. Praėjusią savaitę VGTU buvo surengtas šios knygos, rašytos italų ir anglų kalbomis, pristatymas. Ką gi tokio ypatingo Lietuvoje patyrė italas, jog tam prireikė parašyti knygą? Kaip ir kodėl ši patirtis pakeitė jaunuolio gyvenimą? To nusprendėme paklausti paties Dario.
Papasakok daugiau apie savo knygą – apie ką joje rašai?
Ši knyga yra apie mano asmeninę keturių mėnesių Erasmus patirtį VGTU. Parašyti ją nusprendžiau todėl, kad studijų mainų patirtis pakeitė mane ir mano gyvenimą. Erasmus man suteikė daug vidinių išgyvenimų, transformacijų, tad knyga yra labiau apie jausmus, emocijas, socialines patirtis, nepraleidžiant būtinų paminėti faktų. Geriausia gyvenimo pamoka, kurią man davė šis laikas Lietuvoje, yra ta, kad geriausi dalykai ateina pažįstant skirtingus žmones, skirtingus mąstymo modelius, kitas kultūras. Nereikia užsidaryti savo komforto zonoje, savo darbų, žmonių rate – tik praplėtęs savo akiratį gali atrasti kažką naujo ir vertingo, tapti geresniu žmogumi, geresniu savo srities specialistu.
Kaip kilo idėja savo patirtį sudėti į knygos puslapius?
Inspiracija rašyti knygą atėjo tuomet, kai supratau, kad paprastai apibūdinti Erasmus patirtį tėvams, draugams, pažįstamiems yra beveik neįmanoma – tai buvo atspirties taškas. Stimulu ją sukurti tapo noras paaiškinti priežastis artimiems žmonėms, kurie dabar mane mato kitokį, ir nesupranta, kodėl tai įvyko. Taip pat noras pasidalinti savo išgyvenimais su tais žmonėmis, kurie buvo šalia šioje „pasaulio ir savęs atradimo“ kelionėje.
Kokių prisiminimų turi iš studijų VGTU? Galbūt galėtum jas palyginti su studijomis savo universitete Italijoje?
Tai buvo pirmasis kartas, kuomet ilgesnį laiko tarpą gyvenau svečioje šalyje. Prieš tai esu keliavęs po Europą su šeima, draugais, bet tai buvo visai kitokia patirtis. Mano nuomone, VGTU yra labai geras universitetas. Palyginus su mano universitetu, VGTU biurokratija yra labai minimali. Čia tvyro labai internacionalinė atmosfera, pavyzdžiui, mano grupėje buvo žmonių iš viso pasaulio: pradedant Pietų Korėja, baigiant, žinoma, Lietuva. Palermo universitete mano grupėje dažniausiai būna tik pora užsienio studentų. Kuomet susiduria skirtingos patirtys, skirtingos kultūros, darbo grupėje rezultatai būna tikrai daug geresni, o juk ir daugelis pasaulio rinkų jau nebeturi valstybės sienų. VGTU turėjome ir puikias architektūros dirbtuves, kurių metu įgyvendinome realų projektą – atnaujinome įvažiavimą į VGTU Architektūros fakulteto kiemą. Tai buvo mano pirmoji praktinė patirtis per visus mokymosi metus, buvo nerealu!
Lietuvą vadini antraisiais namais. Kuo ji tau patinka? Juk vien oras čia tikrai neprimena saulėtos Italijos…
Iš tiesų, Lietuva labai skiriasi nuo Italijos – tiek klimatu, tiek kultūra, tiek žmonėmis. Kiek atsitraukiant nuo objektyvių aplinkybių, man Lietuva patinka ne kaip konkreti aplinka, o kaip vieta, kuri dovanojo daug nepakartojamų patirčių, naujų draugų. Erasmus duoda viską, ką patiri realiame gyvenime: šiek tiek studijų, šiek tiek draugystės, šiek tiek buitinių rūpesčių, šiek tiek meilės ir t.t. Žinoma, buvo ir smagių vakarėlių, pasibuvimų – be to Erasmus neįsivaizduojamas, bet man labiau nei šokiai klubuose patinka bendravimas su žmonėmis.
Knygos viršelyje – VGTU Architektūros fakulteto kiemelyje stovintis statinys, kuris yra ankstesnių kūrybinių dirbtuvių rezultatas. Kaip pasirinkai šią viršelio nuotrauką?
Šią nuotrauką pasirinkau, nes ji turi daug bendro su mano studijų vieta, o Erasmus net apibūdinčiau kaip šį namuką, kuris yra keistas, bet atviras visiems, taip pat kiek pakilęs nuo žemės, čia žmonės bendrauja, susipažįsta, dalijasi patirtimis.
Savo knygoje rašai, kad po keturių mėnesių mūsų šalyje gimė „vėlyvasis Dario“…
Aš žinau, kad pasikeičiau, kad nebesu toks pats žmogus, studentas, koks čia atvykau. Po Erasmus į pasaulį žvelgiu kitomis akimis. Net mano namai, mano šalis dabar man atrodo kitokie – viskas pasikeitė.
Ką galėtum patarti būsimiems studijų mainų programų dalyviams arba tiems, kurie vis dar svarsto šią galimybę?
Knyga yra skirta buvusiems, esamiems ir būsimiems Erasmus studentams. Noriu pasidalinti savo patirtimi su studentais iš viso pasaulio ir paskatinti juos išbandyti mainų programas. Mano patarimas paprastas: būtinai važiuokite mokytis į kitas šalis – tai pakeis jūsų studentišką gyvenimą, o gal, kaip nutiko ir man, pakeis jus pačius.
