Per paskutiniuosius trejus metus disponuojamos vieno namų ūkio mėnesio pajamos Lietuvoje vidutiniškai išaugo 650 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Tai šalies gyventojams leidžia turėti daugiau laisvų lėšų ir po būtinųjų išlaidų statistinei šeimai lieka vidutiniškai 1580 eurų. Šiuo požiūriu Vilnius vejasi Baltijos šalių lyderį Taliną – Estijos ir Lietuvos sostinių gyventojai užsidirba ir susitaupo gerokai daugiau nei kaimynai Rygoje.
Būtinosios išlaidos mažiausios Vilniuje
„Swedbank“ atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas atskleidė, kad iš visų trijų Baltijos šalių gyventojų vilniečiai būtinųjų išlaidų, skirtų maistui, būstui ir transportui, patiria mažiausiai. Ši suma siekia 29 proc. nuo vieno namų ūkio pajamų ir yra lygi 630 eurų per mėnesį.
„Didžiausią būtinųjų išlaidų dalį visose Baltijos šalių sostinėse sudaro maistui skirtos lėšos. Maistui per mėnesį Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleidžia 442 eurus, tai yra, mažiausiai iš trijų Baltijos šalių gyventojų. Lietuvoje, atsiradus mažesnių kainų tinklui, stebimo maisto krepšelio kaina išliko gana stabili. Tuo tarpu Rygoje maisto krepšelis pigo 33 eurais, o Taline pabrango 42 eurais“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kaip rodo tyrimas, Estijoje būtinosios namų ūkio išlaidos siekia 709 eurus, o Latvijoje – 764 eurus. Santykinai Talino gyventojai tam skiria tik ketvirtadalį namų ūkio pajamų – tokiam rezultatui įtakos turi ne tik aukštas atlygis, bet ir nemokamas transportas.
„Nuo 2013-ųjų Talinas tapo pirmąja pasaulyje sostine, kuri gyventojams siūlo nemokamą viešąjį transportą. Todėl Talino gyventojai vieninteliai Baltijos šalyse šiai sričiai neprivalo skirti lėšų, kai namų ūkiams Lietuvoje transporto išlaidos siekia 64 eurus, o Latvijoje – net 100 eurų“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Išlaidas didina brangstantis būstas
Pasak finansų ekspertės, Lietuvos ir Estijos sostinių gyventojų išlaidas bene labiausiai didina augantys būsto nuomos ar jo įsigijimo kaštai. Lietuvoje nuomos kainos per pastaruosius trejus metus išaugo 33 proc., o brangstant būstui, 28 procentais kilo ir su paskola įsigyto būsto įmokos.
„Estijoje šios srities išlaidų augimas panašus kaip Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje nuomos kainos kilo vos daugiau nei vieną procentą. Lyginant paskolos už įsigytą būstą įmokas, lietuviai taip pat yra arčiau estų, nei latvių. Vis tik mažiau išlaidų šioje srityje nepadeda Rygos gyventojams sutaupyti daugiau – būtinosioms išlaidoms jie skiria daugiausiai lėšų, tad laisvų pinigų jiems lieka mažiausiai“, – sako J. Cvilikienė.
Kitoms išlaidoms daugiausiai pinigų taip pat turi Talino gyventojams – Estijos sostinėje vienam namų ūkiui vidutiniškai lieka beveik 2200 eurų per mėnesį. Tuo tarpu Latvijoje beveik perpus mažiau – tik 1300 eurų, rodo tyrimo rezultatai.
„Lietuvoje kitoms išlaidoms gyventojams lieka maždaug 1600 eurų, tad esame viduryje tarp dviejų Baltijos kaimynių. Vis tik per praėjusius dvejus metus kitoms išlaidoms liekanti pinigų suma Lietuvoje išaugo daugiausiai – net 650 eurų. Remiantis tyrimu, vis daugiau pinigų lieka tiems, kas turi nuosavus būstus, mat jiems išlaikyti reikia vis mažiau lėšų, net ir didėjant paskolos įmokoms“, – aiškina J. Cvilikienė.
Pajamos sparčiausiai kyla Lietuvoje
Per dvejus metus disponuojamos namų ūkio pajamos kilo visose šalyse, tačiau Lietuvoje pajamų augimas buvo didžiausias, ir šiandien jos siekia 2207 eurus, rodo tyrimas.
Pasak J. Cvilikienės, lyginant pajamas trijose Baltijos šalyse, Lietuva atsiduria per vidurį. Taline vidutinis namų ūkis per mėnesį disponuoja 2897 eurų pajamomis, o Rygoje vidutinės pajamos siekia 2020 eurų per mėnesį.
„Lietuvos namų ūkių pajamų struktūroje gerokai svarbesni yra vaiko pinigai, nes čia namų ūkiai jų gauna daugiausiai – 140 eurų. Be to, mūsų šalyje vaiko pinigų suma per pastaruosius metus augo daugiausiai“, – sako „Swedbank“ ekspertė.
„Swedbank“ Finansų instituto atliktas namų ūkių Vilniuje, Rygoje ir Taline būtinųjų išlaidų tyrimas atskleidžia, kokią dalį savo pajamų (pinigine išraiška ir procentais) keturių asmenų namų ūkiai skiria pagrindinėms išlaidoms – maistui, nuosavo būsto išlaikymui ir viešajam transportui.
Tyrime naudojami namų ūkių modeliai yra parinkti, remiantis vidutiniu namų ūkio dydžiu, jo gyvenimo, uždarbio ir vartojimo sąlygomis, tačiau jie neturėtų būti traktuojami kaip statistiškai reprezentatyvūs Baltijos šalių namų ūkiai. Pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas, pradėtas 2014 m., yra tęstinis ir apima metinius įvairių institucijų duomenis. Būsto išlaikymo, viešojo transporto ir maisto krepšelio išlaidų duomenis surinko „Swedbank“ Finansų institutas.
