Šeštadienio popietę nuo Vilniaus arkikatedros iki Seimo žingsniuos minia gyvūnų apsaugos idėjas palaikančių piliečių: organizacija „Tušti narvai“ jau antrus metus iš eilės organizuoja eitynes už gyvūnus. Pernai tokios pat eitynės vyko sausį – nepaisant šaltuko, į jas susirinko daugiau nei 1 tūkst. žmonių.
Tikimasi atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį
Paklausti, koks eitynių tikslas, organizacijos lyderiai primena, kad visoje Lietuvoje tebeegzistuoja bent pora šimtų kailių ūkių; dar daugiau jų – kaimyninėje Lenkijoje, kur žvėrelių auginimą dėl kailio ruošiamasi uždrausti.
„Norėtume atkreipti parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ dėmesį į etikos ir taršos problemas, susijusias su šia industrija. Esame paruošę įstatymo projektą, kuris padėtų neskausmingai, su pereinamuoju laikotarpiu sustabdyti kailių ūkių veiklą. Daugėjant ES šalių, kuriose draudžiama auginti gyvūnus vien dėl jų kailio, atsiduriame vis pavojingesnėje ir vis labiau atsilikusioje pozicijoje – didėja rizika, kad aplinką teršiančios žvėrelių fermos ims keltis į mūsų šalį“, – teigė organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
„Tuščių narvų“ aktyvistai taip pat paruošė peticiją eisenos dalyviams pasirašyti.
Pakvietė įžymybių
Gyvūnų gerovės aktyvistus palaiko ir eitynėse ketina dalyvauti būrys garsių žmonių. Kai kurie iš jų nevengia ir viešai išreikšti pasipiktinimo kailių industrija.
Filosofas, dramaturgas ir meno kritikas Kristupas Sabolius ketina dalyvauti eitynėse.
„Nemąstyti apie gyvūnus bei kitas rūšis gali tik žmonės surambėjusiomis smegenimis – egoistai, užsispyrėliai, siaurapročiai – tie, kuriems svarbūs tik jų mažos grupelės interesai. Tiesą pasakius, jau šiandien baltųjų lokių ar planktono, bet taip pat ir šunų, triušių, vištų ar karvių problemos yra žmonių problemos. Nesiūlau gyvūnėlių gailėti. Greičiau priešingai – mūsų pačių labui – laikas pradėti juos gerbti ir laikyti lygiaverčiais. Planetarinių iššūkių akivaizdoje kitos rūšys gali mus išmokyti suprasti ir išsaugoti pasaulį, kurį jau baigiame suvartoti. Tiesa yra tokia – gyvūnai yra daug protingesni, o mes daug kvailesni, negu pasakoja kailių ir mėsos pardavėjai. Tik nusimetę savo žmogaus pirmarūšiškumo aroganciją galime išlikti“, – savo poziciją išreiškė akademikas.
Jau ne pirmą kartą palaikymą „Tuštiems narvams“ išreiškė ir signatarė Nijolė Oželytė. Savo „Facebook“ paskyroje moteris dažnai negaili kritikos industrinei gyvulininkystei, o eitynes už gyvūnus pavadino žygiu už proto patamsių mažinimą, už gyvenimą, už atsakomybę dėl mūsų mažųjų brolių.
Prieš kailinių žvėrelių išnaudojimą pasisakė ir muzikos kūrėja GJan. „Gyvūnų išnaudojimas dėl mados, tradicijos ar patogumo XXI amžiuje darosi vis sunkiau pateisinamas dalykas, kuris, be kita ko, ir labai kenkia aplinkai. Jei nebus laiku imtasi priemonių, visa tai išaugs į didžiulę grėsmę ne tik gyvūnijos, bet ir žmonijos egzistavimui. Kaip sakoma, nepjauk šakos, ant kurios pats sėdi. Turime begalę sveikesnių ir geresnių alternatyvų!“ – kalbėjo dainininkė.
Eitynės prasidės kovo 24 d., šeštadienį, 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje.
