Gyvenimas

Santariškėse pagerbtas už tiesą dėl koronoviruso grėsmės tildytas Uhano gydytojas Li Wenliangas

Vilniaus žaliąjį rūbą papildė ypatingas medis – ginkmedis. Šį simbolinę prasmę turintį Kinijai būdingą medį antradienio rytą šalia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro esančiame kieme drauge pasodino meras Remigijus Šimašius ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Taip simboliškai įamžintas Uhano (Kinija) gydytojo Li Wenliango, kuris pirmasis siekė pasauliui pasakyti tiesą dėl COVID-19 viruso grėsmės masto ir pats susirgęs šia liga mirė, atminimas Vilniuje. Taip pat atidengta simbolinė lentelė, skirta įprasminti ir Lietuvos medikų darbą, kurie pirmosios koronaviruso bangos metu neskaičiavo valandų gelbėdami gyvybes.

Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

„Drąsus Kinijos gydytojas parodė, kiek daug gali vienas žmogus ir kad galiausiai net totalitarinės kontrolės siekianti valstybė yra priversta atsižvelgti į realybę. Kartu tai yra liudijimas, kad žmogaus atsakingumas ir laisvė yra tai, kas žmonijai būtų leidę gerokai efektyviau pažaboti virusą nuo pat pradžių, ir ši pamoka lygiai taip pat aktuali ateičiai. Gydytojas Wenliangas buvo ypač drąsus, nes jam teko stoti ne tik prieš virusą, bet ir prieš tiesą bandžiusią slėpti savo šalies valdžią, todėl jam – ypatinga pagarba. Šis ginkmedis skirtas pagerbti ir visų medicinos darbuotojų pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybes”, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

Rugpjūčio 7-ąją suėjo pusė metų, kai gydytojų bendruomenė neteko Uhano gydytojo L. Wenliango, išdrįsusio nusiųsti žinutę pasaulio šalių sveikatos sistemoms, kokiems iššūkiams joms reikia ruoštis, tačiau Kinijos valdžios norėtas nutildyti, todėl rugpjūčio mėnuo ir pasirinktas šiai akcijai įgyvendinti.

 

Pasak mero R. Šimašiaus, idėja tam tikslui pasodinti ginkmedį gimė prieš kurį laiką, jau dar karantino metu, kuomet norėjosi ir Vilniaus mieste pažymėti sunkią visų kovą su koronavirusu, pokyčius, kurie atėjo į mūsų gyvenimą, tuo pačiu miesto istorijoje įrašant priminimą ir apie pandemijos ištakas, kur viskas prasidėjo, tiesos svarbą ir laisvą žodį.

Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

Simboliškai pasirinkta ir erdvė, kurioje sutarta sodinti beveik 3 metrus siekiantį jauną medį. Šalia VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro, kuriame pirmosios bangos metu buvo ir tebėra hospitalizuojami sunkūs COVID-19 sergantys  pacientai, esantis kiemas buvo tinkama ir erdvi vieta medžiui pasodinti. 

„Nuo to momento, kai jaunas akių ligų gydytojas iš Uhano ligoninės perspėjo pasaulį apie artėjančią pandemiją, po mėnesio pats užsikrėtė ir mirė nuo koronaviruso sukeltos ligos, pasaulis jau pergyveno pirmąją koronaviruso bangą, palietusią 22 mln., žmonių, atnešusią 800 000 mirčių, Lietuvoje susargdinusią 2,5 tūkstančio žmonių ir pareikalavusią  80 mirčių. Pandemijai prasidėjus medikai turėjo stoti į atkaklią kovą, Santaros klinikoms teko vadovauti Vilniaus regionui, organizuojant procesus, susijusius su Cocovid-19, tačiau šiandien Lietuva jau yra garbingame sąraše šalių, sėkmingai įveikusių pirmąją pandemijos  bąngą. Nors gerai išmokome jos duotas pamokas,  bet dar ne viską žinome apie šią  klastingą virusą ir turime atsakingai ruoštis tolesniam darbui. Todėl šis vaistinių savybių turintis medis tegu simbolizuoja darbą, kurį dar turime nuveikti kaip medikai, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. 

 
Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

Šalia pasodinto ginkmedžio taip pat atidengta ir simbolinė lentelė, kuri primena vilniečiams, taip pat VUL Santaros klinikose dirbantiems medicinos darbuotojams, kad tai kartu ir sostinės padėka „visiems gydytojams, beatodairiškai kovojantiems už žmonių sveikatą”. 

Renginyje taip pat dalyvavo Santaros klinikų medicinos darbuotojai, gydytojai, pro langus šventę stebėjo ir čia nuo koronaviruso COVID-19 sveikstantys pacientai.

Pažymėtina, kad ginkmedis daug gydomųjų savybių turintis medis, dėl to dar vadinamas jaunystės medžiu, Kinijoje ir Japonijoje nuo senų laikų auginamas prie šventyklų. Į Europą, kur paprastai sutinkamas parkuose ir botanikos soduose, iš Rytų atvežtas XVIII a. pradžioje. Lietuvoje šis medis gana retas, tačiau specialistų vertinimu, kuo mažesnis augalas, tuo geresnis jo prigijimas, paprastesnė priežiūra mūsų klimato sąlygomis.  

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
4 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
vytautas
vytautas
7 mėnesius

****

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button