Gyvenimas

Nuo gripo reikia skiepytis jau dabar

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. 

Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu. Ligos svarbą lemia tai, kad ji sukelia sunkias komplikacijas ar net mirtį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateiktais duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pastebima gripu sergančiųjų skaičiaus augimo tendencija (1 pav.).

1 pav. Sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje 2013–2019 metais. Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys.

Pikas – pavasario pradžioje

2019–2020 metų gripo sezonu Vilniaus mieste daugiausiai susirgimų registruota 2020 metų 11-ąją savaitę (2 pav.). 2018–2019 m. sergamumo pikas buvo kiek anksčiau – 2019 m. 5-ąją savaitę. 

2 pav. Gripo atvejų skaičius Vilniaus mieste 2019–2020 m. gripo sezonu. Šaltinis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.


Efektyviausia priemonė – skiepai 

Biuro specialistai atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta efektyviausia gripo profilaktikos priemone, kuri apsaugo ne tik nuo gripo, bet ir nuo jo sukeliamų komplikacijų. Mutuojant virusams, PSO nuolat seka jų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimo gripo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Pasiskiepyti sveikatos specialistai rekomenduoja prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio–vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi iki gegužės mėnesio. 

Norint pasiskiepyti sezonine gripo vakcina reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje vakcina gali pasinaudoti visi vyresni nei 6 mėnesių amžiaus asmenys, o valstybės lėšomis skiepijamos šios rizikos grupės: 

  • 65 metų ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios; 
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; 
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Siūlo nepamiršti ir kitų prevencijos priemonių

Biuro specialistai rekomenduoja be skiepų laikytis ir kitų, nespecifinių profilaktikos priemonių:

  • dažnai ir kruopščiai plauti rankas muilu ir šiltu vandeniu;
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; 
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
  • reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius; 
  • sergantys žmonės turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis; 
  • vengti masinių susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • dėvėti veido kaukes – uždėti ant veido taip, kad dengtų smakrą, burną, nosį. Keisti kaukę reikėtų kiekvieną kartą grįžus iš galimai užkrėstos zonos arba kas 3–4 valandas;
  • nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų, gerti daug šiltų skysčių ir pan.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button