Nors iki šiol Lietuvoje nekildavo didesnių vaikų nutukimo problemų, pagal skaičius Lietuva aplenkė JAV, kur bene kas ketvirtas vaikas turi antsvorio ar nutukimo problemų. Pagrindinės to priežastys – tėvų nesirūpinimas sveika vaikų mityba bei sulėtėjęs gyvenimo būdas.
Pasak vaikų gastroenterologo profesoriaus Vaidoto Urbono, Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, rezultatai gana liūdni. Iš 550 jame dalyvavusių šeimų, kas ketvirtas 7–14 metų amžiaus vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs. O dėl visko kaltas net ir ilgai užsitęsęs karantinas.
„Per karantiną pradėta daugiau valgyti, o nesveikas maistas sudarė didelę dalį vaikų raciono. Tuo pačiu metu sumenko fizinis aktyvumas, vaikai nėjo į mokyklą, nelankė ir sporto ar kitų būrelių, paraleliai vaikams dažniau leidžiama valgyti saldumynus“, – antsvorio priežastis komentavo prof. V. Urbonas.
Pasak jo, anksčiau antsvorio ir nutukimo problemų būdavo tikrai nedaug, o šiuo metu lietuviai vejasi amerikiečius. Lietuvoje 7–14 metų amžiaus grupėje net 23 proc. vaikų turi antsvorį ar nutukimą, o JAV tyrimų duomenimis, 12–19 metų amžiaus grupėje tokių vaikų yra 21,2 proc. Didelių problemų turi ir Ispanija, kur nutukęs ar antsvorio turi bene kas trečias vaikas.
„Nutukimo pasekmės gali būti sunkios. Jis paveikia visą organizmą – gali atsirasti nemiga, kepenų suriebėjimas ir dėl to atsiradęs kepenų uždegimas, širdies, kraujagyslių, sąnarių ligos“, – sakė gastroenterologas.
Komentuodamas šias tendencijas profesorius patarė, kad reiktų riboti greitų užkandžių, energinių gėrimų vartojimą ir labiau koncentruotis į sveiką mitybą, taip pat skatinti vaikų fizinį aktyvumą. Svarbiausia, kad tėvai rodytų tinkamą pavyzdį savo vaikams.
Visgi prof. V. Urbonas atkreipė dėmesį, kad bent jau senosiose Europos Sąjungos valstybėse įsigali ekologiško ir sveiko maisto vartojimo mada, kuri teigiamai veikia mūsų organizmą. Pas mus ši banga irgi ateina. Be to, į maisto etiketes vis daugiau dėmesio kreipia jaunimas bei vidurinioji karta. Tik svarbu nenukrypti į kraštutinumus.
Tai liudija ir kai kurių gamintojų skelbiami duomenys. Štai „Ilzenbergo dvaro ir ūkio“ kepamų sumažinto cukraus, bemielio pyrago iš rupių miltų pardavimai šoktelėjo 42 procentais.
„Pastebime, kad mūsų gaminamų iš sertifikuoto pieno produktų, kaip pienas, rūgpienis, kefyras, sūriai ar sumažinto cukraus kepinių pardavimai auga. Vis dažniau perkami sveikesni produktai, tad norisi tikėti, kad gyventojai rūpinasi ne tik savo, bet ir šeimos narių sveikata bei valgo tai, kas organizmą praturtina, o ne jam kenkia“, – sako „Ilzenbedro dvaro ir ūkio“ direktorė Diana Jokimčienė.
Panašų augimą fiksuoja UAB „Straikas“, siūlantis sulos gėrimus bei natūralų kūdikių maistą.
„Beržų sulos, kaip sveikos alternatyvos gaiviesiems gėrimams, parduota penktadaliu daugiau. Didžioji dalis kūdikių maisto produktų nuo praėjusių metų gaminami tik ekologiški, nes Lietuvos vartotojams šis aspektas yra itin svarbus, o tokių produktų pardavimai ūgtelėjo net 30 proc.“, – sako UAB „Straikas“ marketingo vadovė Jurgita Petrulionė.
Matomos tendencijos, kad tėvai vis dažniau domisi produktų sudedamosiomis dalimis, maistingumu, tačiau ne visada kontroliuoja, ką valgo jų vaikai. Ekspertų vertinimu, Lietuva natūralaus ir ekologiško maisto vartojimu vis dar ženklai atsilieka nuo Švedijos ar Danijos.
Reklama: Nutukimo bariatrija
