Miškininkystė – sena ūkio šaka. Žmonių, profesionaliai dirbančių miške, pasaulis sustingęs, inertiškas. Diena iš dienos rėžiant biržes, matuojant rietuves, sunku sugalvoti, jog naudoti mišką galima kitaip. Taip, ūkį pasiekia moderni technika, išmaniosios technologijos, bet kirvį pakeisti į moto pjūklą, matavimo siūlą į programėlę vis tiek yra paprasčiau, nei patyrinėti mišką naujoko žvilgsniu.
Galbūt požiūrį į tradicinę miškininkystę gali padėti keisti miesto poreikiai. Miestų aplinka dar daug kur nėra patogi žmogui gyventi. Savaitgalių rytais keliai užsikemša atkarpose, skirtose pabėgti į gamtą. Miško mieste gali būti daugiau. Jis gali atlikti įvairias funkcijas.
Miesto miškas nėra skirtas medienos pramonei, todėl jis turi būti kitoks. Jis gali pasižymėti visai kitomis savybėmis, nei tradiciškai ūkyje auginamas medynas. Jis gali neatitikti įprastam miškui keliamų standartų. Mieste galima nesilaikyti tradicinių medžių rūšinės sudėties klišių, augalų tankumas gali būti daug mažesnis. Miesto miško plotas gali užimti vos kelis arus. Kaip minėjau pradžioje, į mišką galima pažiūrėti naujoko žvilgsniu.
Edukacinis miškas. Beržynas su švedinio šermukšnio priemaiša.
Geologas Jonas Šečkus mane patikino, jog Vilnius yra ledyno pakraščio miestas. Miškas gali priminti 12 000 metų istoriją. Atsitraukiant ledynui beržas yra viena pirmųjų pasirodančių medžių rūšių. Vadinama pionierinė rūšis. Švedinis šermukšnis savo vardu savaime primena Skandinaviją. Mūsų šalies klimatas jam palankus. Jei atsirastų vieta, kuri būtų geologiškai ypatinga – ozas, poledyniniai ežerėliai ar kokia raguva, šalia būtų galima pasodinti ledynmečio mišką. Ledynmečio miškas ledyno pakraščio mieste.
Vabzdžių miškas. Liepų miškas su blindžių priemaiša bei žydinčiomis pievelėmis.
Pasklidus vabzdžių viešbučių statymo virusui, galbūt verta pasirūpinti nariuotakojų gyvenamuoju rajonu? Galima mišką sodinti iš anksto numatant aikšteles pievų žolėms. Liepos ir blindės gali būti sodinamos linijomis, zigzago arba bičių korio forma. Taip medžiai iš visų pusių bus apšviesti ir gausiai žydės. Blindės (toks karklas) žydės pavasarį, liepos – vasarą. Žydintys žolynai gali būti sėjami tiek numatomo miško vietoje, tiek parinktose aikštelėse. Svarbu teisingai parinkti šviesą ir unksmę mėgstančias gėles. Žolynai gali maitinti vabzdžius visos vegetacijos metu. Belieka kiekvienoje aikštelėje pastatyti po vabzdžių viešbutį. Miškas gali būti kaip priemonė grąžinti vabzdžius į miestą. Rūpinkimės, kad jie tyliai neišnyktų.
Vabalų miškas. Eglynas su juodalksnio priemaiša pasodintas tarp gyvastingos medienos stiebų.
Turbūt vabalai irgi vabzdžiai, tik mažiau skraido, daugiau ropoja? Galima projektuoti mišką su atvežta negyva mediena. Kol miške natūraliai atsiranda stambių virtuolių, reikia laukti mažiausiai 40 metų. Įprasta mišką nuo jų valyti. Miesto miške galima elgtis visiškai priešingai. Nuvirtusius stambius miesto medžius galima panaudoti pagal prigimtinę paskirtį – atiduoti miško vabalams. Eglei ir juodalksniui tinkamiausia priemolio žemė. Stambūs stiebai paguldomi lauke. Tarp gulinčių rąstų sodinamos eglės ir juodalksniai, šios rūšys viena kitai draugiškos. Augantys medžiai teiks pavėsį, po negyvų rąstų žieve ir medienoje veisis įvairūs miško vabalai. Į mišką negyvos medienos dar niekas nebandė vežti, verta būti pirmiems. Beje, filmo „Sengirė” kūrėjas Mindaugas Survila kviečia nugriuvusius medžius vadinti „gyvastinga“ mediena. Mat joje gyvių, gyvybės daugiau nei augančiame medyje. Net patys geriausi drąsūs žiūri naujoko žvilgsniu.
Žinduolių miškas. Ąžuolynas su lazdyno ir sausmedžio krūmų priemaiša, su žabų ir lapų krūva.
Nėra taikesnio žvėrelio, ieškančio žmogaus draugystės, kaip ežiukas. Miestai vis mažiau tinkami jiems gyventi. Sutvarkytose, švariai išgrėbtose gyvenvietėse žvėreliui nebėra kur pasislėpti ar peržiemoti. Žabų, šakų, lapų krūva miesto miške gali būti suplanuota kaip svarbi biotechnologinė priemonė. Ąžuolai visų mylimi ir globojami medžiai. Lazdynai ir sausmedžiai teikia žvėreliams būtiną priedangą. Lapų komposto krūvoje ežiai gali slėptis dieną ir žiemoti. Miškas naudingas įvairiems žinduoliams. Ąžuolo gilės, lazdyno riešutai vilioja voveres, įvairias peles bei pelėnus, miegapeles. Vietovė tinkama medžioti kiaunėms, šeškams. Dažname miesto miške gyvena kiškiai ir stirnos.
Paukščių miškas. Mišrus eglės ir beržo miškas su gausiu šermukšnio, gudobelės ir putino traku.
Daugelis esame girdėję, kad paukščius galima privilioti. Tikslingai paukščiams skirto miško turbūt niekas nesodino. Projektuojamo miško pagrindą sudaro beržas ir eglė. Įprastame ūkiniame miške eglė ir beržas nesodinami lygiomis dalimis, mat beržas linkęs kenkti eglei. Miesto miške paukščiams svarbiausia, kad spygliuočių-lapuočių medynas tinkamas daugeliui paukščių rūšių perėti. Ypač eglės priemaiša paukščiams labai reikalinga. Medžius galima sodinti retai, kad trakas – krūmų sluoksnis po eglės ir beržo lajomis, būtų šviesesnis. Tik šviesiame miške žydi ir vaisius brandina šermukšniai, gudobelės, putinai. Šis paukščiams suprojektuotas miškas tinkamas perėti įvairioms zylėms, devynbalsėms, pečialindoms ir daugeliui kitų sparnuočių. Rudenį ir žiemą šermukšnių, gudobelių ir putinų uogomis maitinasi įvairūs strazdai ir svirbeliai.
Žaidimų miškas. Pušynas su kreivomis pušimis.
Nėra geresnės vietos vaikų žaidimo aikštelei už mišką. Vasarą neperkaršta, žiemą neperšalta, lajos sulaiko menką lietų. Yra gudrybė, galinti sukurti itin patrauklų mišką vaikams. Pasodinus pušis į derlingą molio žemę ir išlaikius didelius atstumus tarp medžių, galima užauginti kreivus stiebus ir storas gremėzdiškas šakas. Ūkiniame miške tai nepageidautina, bet mieste vaikams tai labai patrauklu. Kreivi medžiai atrodo žaismingai ir dekoratyviai. Esu girdėjęs skundą, kad po retinimo kirtimo miškas darželio vaikams pasidarė nebe toks įdomus, nes kreiviausi, įdomiausių formų stiebai buvo pašalinti.
Gydantis miškas. Drebulynas.
Miško gydomosios savybės yra instinktyviai nujaučiamos, taip pat ištirtos. Mieste naudinga turėti bet kokį mišką. Net jei gausu parkų, verta pasodinti mišką. Miške žmogui naudingas mikroklimatas – tam tikras šviesos, drėgmės rėžimas. Čia oras pritvinkęs kvapų, aplinka ramina. Žmogaus sveikatai naudingas visų medžių rūšių miškas. Mikroklimatui sukurti svarbus pakankamas miško plotas ir medžių susivėrimas lajomis. Kadangi mišką kuriame nuo nulio, rinkimės greitai augantį medį, kad gydomąsias savybes patirtume kuo anksčiau. Sodinkime drebulyną.
Apsauginis miškas. Apsaugines funkcijas gerai atlieka tradiciškai auginamas miškas, su sąlyga, kad jis nėra kertamas plynai. Medžiai akumuliuoja vandenį, todėl saugo nuo potvynių. Miško siena užstoja nuo nemalonių vėjų. Miškas, kaip barjeras, naudingas ištikus netikėtai oro taršai nuodingomis dalelėmis, pavyzdžiui, kilus gaisrui. Miškai mažina įkyrų triukšmą, kuris taip pat gali būti žalingas. Naudinga didinti miškų plotą šalia gyvenviečių ir atsisakyti jo intensyvaus pramoninio naudojimo.
Pateikiau aštuonis skirtingus miesto miško modelius su įvairiomis miško funkcijomis. Skirtingi žmonės atsirinks, kurios funkcijos jiems atrodo svarbiausios. Miškas gali būti labai įvairus. Būkime drąsūs į mišką žiūrėti naujoko žvilgsniu.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas
