Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės.
Atkreipiame dėmesį, kad imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus prieinama nuo 7 iki 21 valandos.
Gedimino kalnas lankytojams buvo uždarytas nuo praeitų metų lapkričio mėnesio.
Ekstremalioji situacija suvaldyta, rengiamasi kompleksiniam kalno tvarkymui
Pirmasis Gedimino kalno tvarkybos darbų etapas baigiasi. Jo metu, kaip ir planuota, buvo pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė. Baigiamas tvarkyti ir šiaurės vakarų šlaitas. Antrame etape numatomas kompleksinis visų kalno šlaitų ir statinių tvarkymas bei priežasčių nuošliaužoms susidaryti likvidavimas.
„Iki šiol buvo įgyvendinti visi pagal planą numatyti ekstremaliosios situacijos suvaldymui būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, įvykusios nuošliaužos stabilizuotos įrengus drenažo sistemas ir supylus skaldos sluoksnius, o užfiksuotos grunto deformacijos nuo tolesnio vystymosi prevenciškai sustabdytos konstrukciniais tinklais“, – pažymėjo kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Pagal viceministro, iki rudens planuojama baigti pagal projektą vykdomus šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus. Jų metu pašalinus nestabilų supiltinį gruntą, panaudojant tinkladėžes, buvo atkurtas ir suformuotas įšalo nebijantis ir gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas. Taip pat suremontuoti didelę grėsmę kėlę rostverkai.
Baigus formuoti reljefą bus užpiltas augalinis gruntas ir paklotas specialiai auginamas bei geromis šaknų sistemos savybėmis pasižymintis žolių mišinys.
„Sumontavus pagrindinius gabionus, įrengus atraminę sieną šlaito viršuje, šią savaitę čia pradėta tiesti laistymo sistema, o suteiktoje aikštelėje ruošiamas augalinio grunto sluoksnis ir speciali žolinė danga, pasižyminti giliu šaknynu“, – sako viceministras R. Augustinavičius.
Pasak R. Augustinavičiaus, žolinė danga yra viena iš biologinių priemonių, numatytų Gedimino kalne, kuri padės stabilizuoti šlaitus ir taip artimiausioje ateityje prevenciškai bus kovojama su čia vykstančiais erozijos procesais. Kad čia įdiegta speciali žolinė danga nesunyktų, būtina turėti savarankišką laistymo sistemą, kuri sausesniais laikotarpiais šlaituose palaikys reikiamą drėgmę.
Gegužės mėnesį buvo atnaujinti visi 2017 metais vykę Gedimino kalno aikštelės archeologiniai tyrimai. Tikintis surasti likusius 4 sukilėlių palaikus buvo praplėstas tyrimų plotas, tad planuojama, kad tyrimai tęsis mažiausiai iki rudens.
Tyrimų metu buvo atrastos preliminariai XVI a. datuojamos anksčiau Gedimino kalno aikštelėje stovėjusio pastato pamatų liekanos. Kol kas atrasta tik viena pastato siena, todėl siekiama išsiaiškinti šio pastato struktūrą, paskirtį ir tikslesnį datavimą, kad sutvarkius aikštelę būtų galima pažymėti buvusio pastato kontūrus.
Ekstremaliosios situacijos suvaldymas leidžia ruoštis nuosekliam ir kompleksiniam kalno, o ne atskirų kalno vietų tvarkymui. Planuojama parinkti ir įgyvendinti ilgalaikius kalno šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo lietaus ir tirpsmo vandens poveikio sprendinius, išspręsti ir maksimaliai sustabdyti tiek infiltracinio, tiek išorinio kritulių vandens poveikį kalno šlaitų grunto stabilumui ir užtikrinti ant kalno esančių statinių, gynybinės sienos, atraminių sienų stabilumą.
Anot ekspertų, aikštelės sutvarkymas yra pirmas ir esminis žingsnis siekiant kompleksinio kalno sutvarkymo, nes bus išspręsta atmosferinių kritulių (vandens) surinkimo bei nuleidimo ir šlaitų problema. Teigiama, kad tik įgyvendinant šias priemones yra tikslinga projektuoti nuolatines šlaitų tvirtinimo sistemas, kurių poreikis kiekvienoje vietoje gali būti skirtingas.
Visame Gedimino kalne visą parą vyksta stebėsena, tikrinami šlaitų grunto judesio prizmių duomenys, Gedimino kalno šaltinėlio prieigose tęsiama dinaminė penetracija siekiant lokalizuoti požeminio vandens iškrovos vietas.
