Brangstant kietajam kurui, gamtinėms dujoms bei kitoms žaliavoms, o kartu kylant ir daugelio paslaugų kainoms, vandens ir nuotekų tvarkymo kaina Vilniaus mieste išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje.
Per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims Vilniuje šiuo metu siekia 1,32 Eur/m³ (1,09 Eur/m³ be PVM). Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/m³ kaina. Panevėžio gyventojai už vandenį moka 1,59 Eur/m³, klaipėdiečiai – 2 Eur/m³. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur/m³.
„Mūsų, kaip savivaldybės, tikslas pirmiausia yra vandentvarkos paslaugomis patenkinti gyventojai. O į vartotojų pasitenkinimą dažniausiai įeina du dėmenys – kaina ir kokybė, tad pagrindinis uždavinys, kurį keliame „Vilniaus Vandenims“ yra užtikrinti aukštą kokybę už mažiausią įmanomą kainą. Šiai dienai tie tikslai yra įgyvendinti – protingai investuodama ir mažindama veiklos sąnaudas įmonė vilniečiams tiekia labai pigų vandenį ir tai daro atsižvelgdama tiek į aplinkosaugos standartus, tiek klientų poreikius“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Tuo tarpu bendrovės „Vilniaus vandenys“ investicijos, tenkančios vienam klientui per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik 3 kartus. „Tai reiškia, kad sugebėjome efektyviai vykdyti veiklą ir savo klientams užtikrinti, jog vandens kaina jiems ir toliau išliktų maža, nepaisant išaugusių sąnaudų vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui bei modernizavimui“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Šiemet bendrovė į infrastruktūros modernizavimo darbus investuoja maždaug 33 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2020 m. Daugiausiai investicijų bendrovė skirs infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai, nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui, aplinką tausojantiems sprendimams vandentvarkoje diegti.
Šiais metais Vilniaus miesto teritorijoje vykdomais tinklų plėtros projektais „Vilniaus vandenys“ bus užbaigta tiesti 8 km vandentiekio tinklų ir 9 km nuotekų tinklų. 2022 m. bendrovė planuoja finišuoti su projektais, kuriais bus baigta tiesti net 39 km vandentiekio ir 35 km nuotekų tinklų.
Daugiau energijos gaminsime patys
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, didžiąją dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos sudaro bendrovės veiklos sąnaudos – darbo užmokestis ir susiję mokesčiai, technologinėje veikloje naudojama elektros energija, klientų aptarnavimas.
„Žinoma, kad mus kaip ir daugelį neramina drastiškai brangstantys energetiniai resursai. Tačiau kad taip įvyks numatėme gerokai anksčiau ir priėmėme sprendimą tiek dujas, tiek elektros energiją iš tiekėjų pirkti tam tikru periodu mokant fiksuotą kainą. Šis sprendimas šių dienų perspektyvoje pasirodė įžvalgus, todėl energetinių resursų brangimas šiais metais, o ir didžiąją kitų metų dalį bendrovės veiklos kaštams įtakos neturės“, – sako M. Švaikauskas.
Vertindama neišvengiamą energetinių resursų brangimą ateityje, „Vilniaus vandenys“ jau dabar investuoja į energijos gavybą iš biodujų ir atsinaujinančių šaltinių. Dar šiais metais pirmuoju etapu ant bendrovei priklausančių pastatų stogų bus įrengtos 5 saulės fotovoltines elektrines. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką numatyta plėsti. Dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto ir vertina – generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaliąją energiją.
„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės, biodujų gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ne tik sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, bet ir prisidėtume prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste, o ateityje galėtume išlaikyti ir mažesnį paslaugų tarifą ir savo klientams“, – prognozuoja „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Efektyvina veiklą
Vandens kainų pokyčiui įtakos turi ir pasikeitę teisės aktai. Štai šiemet vilniečiams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina keitėsi dėl tarife sumažintų leistinų netekčių – vietoj buvusių 10 proc. dabar taikoma 2 proc.
Augant vartotojų kiekiui, didėja ir aptarnavimo sąnaudos. Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ aptarnauja virš 270 tūkst. vartotojų – beveik 12 proc. daugiau nei 2015 m.
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo vienintelis būdas išlikti bendrovei ir išlaikyti aukštos kokybės paslaugas, esant tokiam mažam tarifui – dirbti efektyviai.
„Prie didesnio veiklos efektyvumo einame žingsnis po žingsnio visose srityse: nuo viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimo, kertinių procesų peržiūros ir veiklos skaitmenizavimo iki kiekvieno darbuotojo kasdienių darbų revizijos. Per pastaruosius penkerius metus visa „Vilniaus vandenų“ komanda sumažėjo beveik trečdaliu, atsisakome neeksploatuojamų pastatų prestižinėse Vilniaus vietose, netiesioginių veiklų, perteklinių funkcijų. Efektyvindami procesus ir veiklą galime sau leisti ne tik daugiau investuoti į plėtrą, bet ir, pavyzdžiui ir plauti per dešimtmečius užsiteršusius vamzdynus Naujamiestyje ar investicijas skirti skaitmeninio dvynio kūrimui, kuris padeda mums tiksliau planuoti vandens poreikį mieste ir užtikrinti reikiamą jo kiekį, greičiau identifikuoti avarines vietas ir jas lokalizuoti, užsiimti avarijų prevencija“, – sako M. Švaikauskas.
Vilnius išsiskiria tarp Baltijos sostinių
Daugiausiai už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 Eur/m³) ir norvegai (7,80 Eur/m³). Tarp Baltijos sostinių Vilnius išlaiko palankiausią vandens kainą: Rygos gyventojai už vandenį moka 1,79 Eur/m³, Talino – 1,52 Eur/m³.
„Didžiuojamės, kad Vilniaus gyventojams galime tiekti tyrą požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kuris atitinka visus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje taikomus geriamojo vandens reikalavimus, ir tuo pačiu užtikrinti geriausią jo kainą“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Vis tik ar žema vandens kaina vilniečiams išliks dar ilgai, neaišku. Aplinkos ministerija yra pateikusi siūlymą prie didesnių ir sėkmingiau dirbančių regiono vandentvarkos įmonių prijungti mažesnes.
Tad jei būtų įgyvendinta ši vandentvarkos įmonių reforma, vilniečiams vanduo neišvengiamai pabrangtų, nes perėmus neefektyviai dirbusių įmonių ūkį, stambiosioms vandentvarkos įmonėms tektų investuoti į šių smulkiųjų modernizavimą, jų tinklų atnaujinimą, o investicijos neišvengiamai atsilieptų vandens tarifui. Tačiau ši reforma kol kas išlieka tik siūlymu.
