Gyvenimas

Globalioje miestų konkurencijoje Vilniaus koziris – gyvenimo kokybė

Didžiosios korporacijos, tokios kaip „Google“, „Facebook“, „Apple“ yra paskelbusios, kad per artimiausią dešimtmetį perkels savo darbuotojus iš didžiųjų megapolių, kurie neva neužtikrina gero gyvenimo kokybės balanso. Šios įmonės kelsis į vidutinio dydžio miestus, tarp kurių patenka ir Lietuvos sostinė.

Tokiomis įžvalgomis „Vilniaus tapatybės konferencijos“ diskusijoje „Kaip įmagnetinti Vilnių koronavirusu?“ pasidalino ją moderavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis kartu su kviestiniais svečiais narpliojo dar daugiau idėjų, kaip Vilnius gali išnaudoti susiklosčiusią neeilinę pandeminę situaciją. Diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Vilnius pasistūmėjo dešimtmečiu

Vilniaus klubo Senato narys, finansininkas, bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjas ir vadovas Alvydas Žabolis sako, kad pandemija tarsi giltinės dalgis pjauna per visas įtampas ir pastato Vilnių kartu su visu pasauliu prieš vieną problemą. Pasaulis per keletą savaičių patiria keletą esminių pokyčių, kurių, A. Žabolio teigimu, jau nebegalės atšaukti ir pandemijos pabaiga.

„Visų pirma, tai ypatinga naujų technologijų ir skaitmeninių technologijų sparta, kuri jau turi naują terminą – technologijų super greitėjimas. Technologijos ateina į kiekvieno namus, visų pirma, per mūsų nuotolinį darbą. Per keletą savaičių padaro revoliucinius pokyčius labai skirtingose, inertiškose srityse, kur tų technologijų taikymas buvo prognozuojamas, bet dėl dalyvių inertiškumo vėlavo dešimtmečiais. Per keletą savaičių medicinos sistema išmoko dirbti nuotoliniu būdu, taikydama visai naują požiūrį, ir įsivaizduokite, kiek reikėtų laiko ir Europos Sąjungos direktyvų, kažkokių įsakymų, kad toks būtų prisitaikymas“, – sako A. Žabolis.

Vilniaus klubo Senato narys pastebi, kad mokymo procese buvo žengtas dešimtmetis į priekį, persikėlus į virtualią erdvę. Žinoma, išaugo dėmesys ir sveikatos sistemai. „Dėmesys sveikatos apsaugai, kuri buvo mūsų visuomenėje jau pasitraukusi į antrą ar trečią planą, vėl iškyla į pirmą vietą. Man atrodo, šitoje šviesoje ir esant tokioms aplinkybėms, mes kaip miestas turime visą eilę galimybių, kaip save įmagnetinti, pasinaudojant šiais vėjais“, – teigia A. Žabolis.


Nuostabus laikas pritraukti ilgalaikių gyventojų

Komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus pastebi, kad pirmojo karantino metu pasaulyje Vilniaus balso buvo klausoma labiau nei Lietuvos ir tai tapo dar vienu sostinės pranašumu. Jo nuomone, pirmiausia tai lėmė miesto komunikacija, bendradarbiavimas su piliečiais.

„Vilnius pirmasis pradėjo iniciatyvą atiduoti kavinėms tas vietas, kurios paprastai kavinėms nebūdavo duodamos – lauko praėjimai. Pėsčiuosius, aišku, tai kartais nervino, bet buvo matyti, kad Vilnius šią vasarą atsigavo labai greitai. Man labai nepatiko Lietuvos kalbėsena su aukščiausiais vadovais: „Jūs nepasimokote, tai mes neleisime Jums daryti šito“. Vilniaus kalbėsena buvo: „Mes pabandysime, mes kartu.“ Faktas, kad komunikacijos stilius, tonas buvo kitoks“, – įsitikinęs M. Katkus.

M. Katkus teigia, kad miestas turi labai didelių galimybių šio karantino metu. Jo nuomone, jei pagrindinis tikslas būtų pritraukti kuo daugiau žmonių, ne turistų, bet ilgalaikių gyventojų, tai dabar tam puikus laikas.

„Vilnius yra nuostabiai patogus miestas. Mes turime prastą susisiekimą, bet visa kita – Vilnius yra padorus, geras miestas. Vilnius labai daug padarė su savo įvaizdžiu, kad čia yra gera atvažiuoti gyventi. Faktas, kad jei Vilnius turėtų tikslą pritraukti daugiau žmonių, ne tik turistų, bet ir pastovių rezidentų, tai dabar nuostabus laikas, nes žmonės gali pabėgti iš savo darbo vietų žymiai lengviau. Ko tam reikia? Reikia galvoti apie mokestinius aspektus, avialinijas, kitus reikšmingus dalykus. Vilniaus adekvatus ir  laisvas įvaizdis tam padeda“, – sako M. Katkus.

Lietuva ekonomiškai nukentėjo mažiausiai

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigia, kad ši COVID-19 krizė yra didžiulė galimybė tiek Vilniui, tiek Lietuvai. Pirmiausia, reikėtų didžiuotis palankia šalies padėtimi, kadangi pandemijos metu Baltijos šalys nukentėjo mažiausiai.

„Sakyčiau, Lietuva, ypač likimo prasme, šiais dramatiškais 2020 metais yra apdovanota dėl kelių priežasčių. Pirma, Baltijos šalys mažiausiai nukentėjo, ypač ne tik sveikatos kontekste, bet ir ekonomikos kontekste visoje ES. Paskutiniai duomenys pasirodė prieš porą savaičių – Lietuva tarp 27 valstybių ekonomiškai nukentėjo mažiausiai. Antra, turizmas. Lietuva nėra intensyvi išorės turizmo valstybė ir tai sudaro nedidelį procentą valstybės ekonomikos, dėl to tai nebuvo taip skausminga kaip iš esmės pasaulio turizmo mekoms“, – sako A. Pranckevičius.

Gyvenimo kokybė priklauso nuo žalių erdvių

Miesto antropologė  Jekaterina Lavrinec teigia, kad iki šiol Vilniaus planavimas buvo orientuotas į automobilių srautų palaikymą: „Užtikrindami būtent žaliųjų zonų kokybę, mes galime tikėtis, kad mūsų gyventojai kasdien galės gerinti savo gyvenimo sąlygas mieste. Kalbant apie tai, kad Vilnius yra palankus miestas persikelti čia dirbti distanciniu būdu – tikrai taip, jei bus užtikrinta žaliųjų zonų kokybė. Taigi, tikiuosi, šis periodas mums leis persiorientuoti, kalbant apie prioritetus miesto planavime ir vystyme“,  – teigia J. Lavrinec.

Ji taip pat papildo, kad žaliosios erdvės gali padėti išspręsti ir sveikatingumo problemą visoje Lietuvoje. „Lėti miestai orientuoti į žalių erdvių kokybę. Efektyvumas šiuo atveju matuojamas ne per galimybes srautams per trumpą laiką nukeliauti iš vieno taško į kitą tašką, bet per tai, kiek mes sugebame investuoti į savo gyvenimo kokybę, savo gyvenimo trukmę“, – mintimis dalijasi antropologė.

Šioms mintims pritaria ir Ž. Mauricas bei reziumuoja, kad Vilniui dabar išties palankus metas pritraukti stambių rinkos žaidėjų, tereikia nepraleisti progos.

„Yra tekę skaityti kelias pakankamai geras analizes. Didžiosios korporacijos, „Google“, „Facebook“, „Apple“ yra paskelbusios, kad jie per artimiausią dešimtmetį performuos savo darbo jėgos vietas iš didžiųjų megapolių, nes jie neužtikrina geros darbo kokybės balanso ir yra labai brangūs. Kam aš mokėsiu dešimtis tūkstančių siekiantį atlyginimą, jei 3–5 tūkstančiai yra išleidžiami būsto nuomai? Geriau už dvigubai mažesnę algą samdysiu darbuotoją dvigubai mažesnio, vidutinio dydžio mieste, kuriame yra nuo pusės iki vieno milijono gyventojų. Vilnius yra ties viduriuku. Kai nebelieka didelio poreikio būti kažkur labai arti darbo vietos, žmonės, tikėtina, rinksis tas vietas, kuriose gera gyventi“,  – sako Ž. Mauricas.

Vilniaus tapatybės paieškos nesibaigs

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, Vilniaus klubo organizuojama kasmetinė „Vilniaus tapatybės konferencija“ šiais metais vyko nuotoliniu būdu. Klubo Tarybos pirmininkas Petras Šimeliūnas teigė, jog būta svarstymų, ar nereiktų renginio nukelti kitiems metams. Visgi, bendra iniciatyva buvo nuspręsta neatidėlioti ir paprastai vieną dieną trunkančią konferenciją padalyti į tris atskiras diskusijas: „Vilnius tarp Minsko ir Varšuvos“, „Vilnius tarp tradicijos ir inovacijos“ ir „Kaip įmagnetinti Vilnių koronavirusu?, kurios vyktų kas savaitę.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

10 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Antanas
Antanas
1 mėnesį

Naikinti juokinti,Vilnius kaip ir Lietuva tai uboginas,purvinas,apleistas baisus miestas,čia gylį Russijos provinciją fu

Almantas
Almantas
1 mėnesį
Atsakinėti į  Antanas

Jei taip nepatinka Lietuva, tai važiuok gyventi kitur, niekam tokių pesimistų Lietuvoje nereikia.

Back to top button