Gyvenimas

Demografas: didžiausią įtaką tūkstančiais mažėjančiam šalies gyventojų skaičiui turi išaugęs mirtingumas

Šių metų vasario pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko kiek daugiau nei 3 tūkst. Tuo metu sausio pradžioje fiksuotas 2 tūkst. gyventojų skaičiaus mažėjimas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovo Donato Burneikos teigimu, tokį nuolatinių šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė stipriai išaugęs mirtingumo lygis šalyje.

„Pagrindinė sumažėjusio gyventojų skaičiaus priežastis turbūt yra beprecedenčiai aukštas mirtingumo didėjimas. Prieš metus per savaitę metų sandūroje numirdavo maždaug po 800 žmonių, tuo metu dabar numirdavo apie 1200 žmonių per savaitę. Tai yra tikrai dideli skaičiai“, – sakė jis.

„Matyti didžiulis mirtingumo šuolis laikotarpiu nuo pandemijos pradžios, Lietuvoje jis yra didžiausias Baltijos jūros regione. Didžioji dalis mirčių, deja, yra susijusios su kitomis priežastimis nei COVID-19“, – pridūrė D. Burneika.
Anot demografo, mirties šuolis sutampa su karantino įvedimu pernai pavasarį.

 

„Jei skaičiuotume nuo praėjusių metų kovo mėnesio iki šių metų sausio galo, Lietuvoje mirė maždaug 9 tūkst. daugiau žmonių nei tą patį laikotarpį 2019 metais. Iš jų 3 tūkst. numirė nuo COVID-19, tad apie 6 tūkst. mirė nuo kitų priežasčių. (…) Apskritai mirtingumo šuolis praktiškai sutampa su karantino įvedimu“, – tikino jis.

D. Burneika taip pat pažymėjo, kad sausio mėnesį šalyje buvo stebima auganti imigracija.

„Iš viso iš Lietuvos sausio mėnesį emigravo 2,5 tūkst. žmonių, o imigravo apie 2,8 tūkst. Tad sausį imigracija buvo didesnė negu emigracija. Kitaip sakant, dėl imigracijos matome, kad gyventojų skaičius didėjo.

 

Dėl teigiamos migracijos gyventojų skaičius jau antri metai Lietuvoje auga. Tai reiškia, kad gyventojų skaičiaus augimas buvo didesnis dėl migracijos, nei mažėjimas dėl mirtingumo. Paprastai Lietuvoje turime neigiamą natūralų balansą: jau daug metų daugiau žmonių miršta, nei gimsta“, – sakė jis.

Visgi demografas pridūrė, kad imigracija nebekompensuoja mirčių skaičiaus.

„Kol imigracija aplenkė gyventojų mažėjimą dėl natūralių priežasčių, dėl mirčių skaičiaus, tol gyventojų skaičius didėjo. Kai mirtingumas taip stipriai išaugo, imigracija jo nebekompensuoja. Tikrai liūdna statistika“, – Eltai sakė jis.

Pasak D. Burneikos, mirtingumo banga laipsniškai turėtų atslūgti.

„Labai didelė mirtingumo banga slūgsta ir nuslūgs, iš esmės mes taip tą šuoli ir išgyvensime. Bet išlieka faktas, kad karantino valdymo priemonės mirtingumą didino labiau nei pati epidemija“.

Anot jo, mirčių bangai nuslūgus gyventojų skaičius ir toliau turėtų augti.

„Kalbant apie bendrus migracijos skaičius, kurį laiką rimtos problemos neturėsime. Imigracija ir toliau didins gyventojų skaičių Lietuvoje, jei nebus kažkokių kardinalių pokyčių, tam yra visos prielaidos. Tai, kad mirtingumo šuolis jį dabar sumažino, yra trumpalaikis procesas“, – tikino jis.

D. Burneika pabrėžė, kad dėl pandemijos valdymo trūkumų gyventojų mirtingumas gali išlikti padidėjęs.

„Daugelis COVID-19 pandemijos valdymo priemonių didins mirtingumą ateityje, pavyzdžiui, kaip nenustatytų ligų. Bet bendra tendencija tokia, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius Lietuvoje išliks daugmaž stabilus su nežymia didėjimo tendencija“, – sakė jis.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasario pradžioje Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 2 mln. 792 tūkst. nuolatinių gyventojų. Per mėnesį jų sumažėjo 3020.

Šių metų vasario pradžioje nuolatinių gyventojų buvo 1295 mažiau nei tuo pačiu laiku pernai.

Tai trečias mėnuo iš eilės, kai fiksuojamas mėnesinis nuolatinių gyventojų Lietuvoje mažėjimas.

Monika Grigutytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
13 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button