10 dienų – tiek laiko Aurimas Valujavičius yra pasinėręs į didžiausią savo gyvenimo kelionę „Lituanica powered by Audimas“. Pasitelkdamas tik savo jėgą, jis irkluoja Atlantu po 14 valandų per parą – vienas, be palydos ir pagalbos iš šono. Keliautojas pasidalijo mintimis ir įspūdžiais apie pirmąsias dienas atvirame vandenyne.

A. Valujavičiaus šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

„Kol kas viskas, ko tikėjausi iš Atlanto, tas ir vyksta. Vėjas, bangos ir rutina tokia, kokią įsivaizdavau. Kelias dienas nepalankus vėjas stabdė mano progresą, bet dabar su šiaurės, šiaurės rytų vėju pavyksta per parą nuirkluoti apie 40 jūrmylių – 74 km.

Įranga kol kas nepavedė, su mintimis susitvarkyti pavyksta, kaip ir irkluoti po 14 valandų per parą. Kelis kartus mačiau delfinus ir kas dieną dažniausiai tenka susitikti su praplaukiančiu konteineriniu laivu. Kartais kompaniją palaiko paukščiai, skraidžiojantys aplinkui“, – teigė keliautojas.

Kelionės pradžioje kankino jūrligė

Kelionės pradžioje A. Valujavičių vargino jūros liga – neigiamai organizmą veikianti būsena, kuri atsiranda dėl bangų supamos valties ar laivo.

„Pirmą kelionės rytą kamavo jūros liga, tai mane pykino ir vėmiau, bet dabar viskas tvarkoje – jokių jūrligės simptomų nejaučiu. Reikėtų tik daugiau valgyti, bet kažkaip nesinori – pagal planą turėčiau suvartoti apie 7500 – 8000 kalorijų per dieną“, – pasakojo keliautojas.

Suvartoti numatytą kiekį kalorijų itin svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, kad A. Valujavičius turėtų energijos ir jėgų fiziniam krūviui, kuris laukia kiekvieną dieną atvirame vandenyne. Antra – į transatlantinę valtį sukrautas maistas sveria apie 150 kilogramų: kuo daugiau jo bus suvalgyta, tuo valtis bus lengvesnė, o tai reiškia, kad mažėjant maisto atsargoms, su ja pavyks išsivystyti vis didesnį greitį.

Nepalankus vėjas stabdė progresą

Pirmosiomis kelionės dienomis vandenyne laukė ir daugiau iššūkių, vienas jų – priešpriešinis vėjas. Iš pradžių nedidelis, bet vis tiek nešantis nepalankiai atgal į Ispaniją, su kuriuo keliautojas kovojo irkluodamas 1,5 mazgo (2,77 km/h) greičiu ir lėtai judėjo į priekį, tačiau vėliau reikalai suprastėjo.

„Vėjas ėmė stiprėti, todėl po konsultacijos su Niall‘su, valtį turėjau naviguoti taip, kad sumažinčiau jo pasipriešinimą – tiems, kas sekė garmino nuorodą, atrodė, kad judu tai į kairę,

tai į dešinę, bet tokiu būdu vis tiek pajėgiau irkluoti 1 mazgo (1,85 km/h) greičiu. Paskutinę 2022-ųjų dieną ir pirmąją 2023-ųjų dieną ėmė pūsti stiprus į šiaurę nešantis vėjas, kurio greitis siekė 13 – 18 mazgų.

Jau buvo aišku, kad geruoju tai nekvepia. Nebuvo prasmės kovoti su tokiu vėju ir eikvoti jėgas, tad išmečiau parašiutinį inkarą, bet jis tik prilėtino, o ne stabdė mano „Lituanicos“ nešimą. Tai džiugesio nekėlė, bet visa tai priėmiau, kaip dar vieną gamtos man mestą iššūkį ir nesiruošiau leisti jai palaužti mano psichologijos. Todėl valgiau ir ilsėjausi, kaupdamas energiją tam momentui, kai vėl galėsiu mosuoti irklais“, – pasakojo keliautojas.

Sulaukė gamtos malonės

Sausio 1-ąją A. Valujavičius sulaukė gerų žinių, kad sausio 2-osios naktį vėjas greitai keičiasi į šiaurinį, itin palankų plaukimui. Pasitaręs su savo fizinio rengimo treneriu, jis pakeitė griežto dienos režimo laiko rėmus, kad pavyktų tinkamai išnaudoti palankias sąlygas.

„Įprastai čiumpu už irklų 6 ryto ir irkluoju su pertraukomis iki 23 valandos, bet sužinojęs apie vėją, kuris naktį staigiai keičiasi į šiaurinį, susirašiau su treneriu ir šitą griežtą rutiną pritaikėm prie pasikeitusių oro sąlygų. Tai irklavimą pradėjau 3 ryto ir su pavalgymo, trumpo pietų miego pertraukomis baigiau 21 valandą. Tą dieną pavyko nuirkluoti 40 jūrmylių – su „Lituanica“ švilpiau kaip vėjas, bet kritau miegot nusikalęs kaip šuo“, – sakė keliautojas.

Šiuo metu vėjas vis dar pučia palankiai, todėl skrosdamas Atlanto bangomis, A. Valujavičius užtikrintai juda Kanarų salų link, kurias, tikimasi, pasieks po kiek daugiau nei savaitės.

Kelionę įamžins dokumentinis filmas

Istorinį, o kartu ir rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną A. Valujavičius užfiksuos vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, jam grįžus į Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn.

Prie šio filmo kūrimo, o kartu ir kelionės įgyvendinimo, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose nurodytais būdais. Atsidėkodamas už indėlį, A. Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

27 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar reikalingas greičio matuoklis Gedimino prospekte?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.