Gyvenimas

6-ajai Vilniaus klubo premijai pateikta 14 naujų knygų, kviečiančių pažinti Vilnių

Jau šeštąjį kartą organizuojamai Vilniaus klubo premijai šiemet pateikta rekordiškai daug – 19 knygų. 5 iš jų komisijos nariams jau pažįstamos iš praėjusių metų konkurso, net 14 knygų pateikta naujai. Konkurso tikslas – kasmet įvertinti per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistas knygas apie Vilniaus miestą. Vilniaus klubo premijos laureatą skelbsime balandžio 23-ąją, Pasaulinę knygos dieną, o apdovanosime gegužės 6-9 dienomis vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. Vilniaus klubo premiją įsteigė Vilniaus klubas, konkursą organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija. Premijos dydis – 1000 Eur.

Kaip ir kasmet – knygų įvairovė: knygos vaikams ir suaugusiems, paveikslėlių, grožinės, negrožinės knygos, komiksai. Šiemet knygas premijai pristatė devynios leidyklos. Net tris knygas pateikė leidykla „Aukso žuvys“, jas visas sukūrė autorių duetai. Tai Solveigos Masteikaitės ir Skirmantos Jakaitės dvikalbė knyga „Įstabusis Vilniaus miestas / Marvelous City of Vilnius“, Justino Žilinsko ir Povilo Vincento Jankūno „Atgal į Vilnių“ bei Monikos Vaicenavičienės, Agnės Ulytės „Gatvių susitikimai“. Knygos, kurias galima įvardyti ir kelione laiku, ir kultūriniu – istoriniu gidu. O „Įstabusis Vilniaus miestas“ – tai naujai, šiuolaikiškai susapnuota ir papasakota legenda apie Vilniaus miesto įkūrimą.

Leidykla „Odilė“ premijai teikia dvi serijos „Neatrasti Vilniaus tekstai“ knygas. Šios serijos paskirtis – supažindinti Vilniaus visuomenę su dar nežinomais, neatrastais ar menkai pažįstamais Vilniaus autoriaus ir jų kūriniais. Šiemet tai yra dvi Tadeuszo Konwickio knygos: „Meilės įvykių kronika“, išleista 2019 m. ir „Raistai“, išleista 2020 m. Romane „Raistai“, parašytame 1947 m., bet dėl cenzūros draudimų išleistame tik 1956 m., Tadeuszas Konwickis kalba apie lenkų pogrindžio agoniją Vilnijoje, atskleidžia Armijos krajovos kovotojų likimus karo pabaigoje.

Knygas vaikams teikia leidyklos „Alma littera“ ir „Tikra knyga“. Tai Rūtos Norkūnės miesto gidas vaikams „Vilnius. Vija ir meška miestinėja“, kurioje skaitytojas ras ne tik pasakojimus, bet ir maršrutus po Vilnių. Rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir dailininkės Ingos Dagilės knyga „Akmenėlis“ – jautri istorija, galėjusi nutikti ne tik Vilniuje, o ir bet kuriame kitame Europos mieste Antrojo pasaulinio karo metu. Vaikams, o ir jų tėveliams patiks edukacinė knyga „Spalvink Vilnių. Pastatų istorijos“, kurių sudarytojos – Laima Bačkienė ir Dalia Sirgedaitė, dailininkė – Rūta Mozūraitė. Knygą išleido Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Joje, iliustruojant muziejuje saugomais kūriniais, supažindinama su garsiausiais Vilniaus gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo paminklais. Pasakojimas, pagyvintas legendomis ir įdomiais istoriniais faktais.

Ginos Viliūnės knygą „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ siūlo leidykla „Tyto alba“. Visoje rašytojos kūryboje Vilnius užima išskirtinę vietą, galima sakyti, kad jis yra atskiras ir labai svarbus rašytojos knygų veikėjas. Taip ir naujausioje knygoje – istorinio detektyvo veiksmas nukelia į XVI amžiaus Vilnių, kur skleidžiasi gyvybinga miesto kasdienybė ir atmosfera.


Gabijos Lunevičiūtės knygoje „Vilniaus atminties punktyrai“ – dvylika pasivaikščiojimų po XX amžiaus Vilnių, miestą, kokio jau nebėra. Dvylikos knygos herojų pasakojimuose atsiveria Vilnius, koks buvo anuomet, prieš šešiasdešimt ar devyniasdešimt metų. Knygą išleido BALTO leidybos namai.

„Kultūros leidykla“ išleido Liberto Klimkos knygą „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. Vilniaus urbanistikos raida neatsiejama nuo rotušės pastato istorijos, tad jai studijoje skiriamas pagrindinis dėmesys. Pateikiama istoriografinių žinių apie Vilniaus rotušės laikrodį ir jo varpus, taip pat apie šiuos viešajam miesto gyvenimui būtinus atributus gaminusius amatininkus – laikrodininkus ir varpų liejikus.

Leidykla „Bonus Animus“ teikia Prano Ancevičiaus knygą „Varšuva – Vilnius: 1939 ruduo. Straipsnių ir atsiminimų rinkinys“. Joje sudėti 1939 m. reportažai iš vokiečių apsuptos Varšuvos, ir apsilankymo Lietuvos atgautame Vilniuje bei po poros dešimtmečių rašyti atsiminimai apie karo pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje.

Johno V. Maciuikos ir Marijos Drėmaitės knygoje „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“ – kvietimas apmąstyti kontraversišką sovietmečio palikimą Vilniuje. Knygą išleido leidykla „Lapas“. Dar viena, skaitytojams jau puikiai pažįstama, Virginijos Kulvinskaitės knyga „Kai aš buvau malalietka“. Kūrinys atveria kitokio moteriškumo galimybę lietuvių literatūroje bei gimtojo miesto, Vilniaus, svarbą asmenybės formavimuisi ir savęs paieškoms. Knygą išleido leidykla „Kitos knygos“.

Visos naujai pateiktos knygos, po vieną per savaitę, bus pristatytos Lietuvos leidėjų asociacijos Facebook puslapyje jau nuo kitos savaitės.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button