Galvos skausmas – viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduriame gyvenime. Kartais tai – nekaltas nuovargio padarinys, o kartais – signalas, jog organizme vyksta rimtesni procesai. Visgi dažnas ar stiprėjantis skausmas neturėtų būti ignoruojamas. Apie tai, kaip suprasti savo simptomus ir kada verta kreiptis į neurologą pasakoja gydytoja „Hila“ gydytoja neurologė Ingrida Šitkauskienė.
Kodėl skauda galvą?
Galvos skausmas gali būti labai įvairios kilmės, todėl ir mechanizmai, sukeliantys šį nemalonų pojūtį, skiriasi. Skausmo signalai smegenyse sklinda per sudėtingą sistemą, kuri apima kelias skirtingas sritis. Migrenos atveju aktyvuojasi vadinamoji trigeminovaskulinė sistema – išsiplečia kraujagyslės, išsiskiria skausmo mediatoriai, o pats skausmas tampa intensyvus, dažnai pulsavimas jaučiamas vienoje galvos pusėje.
Galvos skausmai skirstomi į dvi pagrindines grupes – pirminius ir antrinius. Pirminiai galvos skausmai yra tokie, kurie nėra kitų ligų padarinys – tai migrena, įtampos tipo ir klasteriniai galvos skausmai. Dažniausia pirminio skausmo forma yra migrena, nuo kurios kenčia apie 15 proc. žmonių. Tuo tarpu antriniai galvos skausmai atsiranda dėl konkrečių ligų – smegenų infekcijų, kraujotakos sutrikimų, navikų, traumos, ar net autoimuninių procesų. Būtent dėl šios priežasties neurologija yra viena svarbiausių medicinos sričių, padedančių nustatyti tikslią galvos skausmo kilmę.
Kaip atpažinti galvos skausmo priežastį?
Nors skausmo vieta gali suteikti užuominų, ji ne visada tiksliai atspindi priežastį. Migrenai dažniausiai būdingas vienpusis, smilkininėje arba pakaušio srityje lokalizuotas skausmas, kuris stiprėja fizinio aktyvumo metu. Jam dažnai būdingi ir lydintys simptomai – pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai bei garsui. Įtampos tipo skausmas – tai spaudžiantis, maudžiantis, dažniausiai abipusis diskomfortas, kuris gali kisti dienos bėgyje ir nėra toks stiprus kaip migrena.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Galvos skausmą patiria kone kiekvienas žmogus, tad svarbu žinoti, kada situacija tampa pavojinga. Gydytojai išskiria vadinamąsias „raudonąsias vėliavėles“ – simptomus, rodančius, kad reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją. Tai gali būti staigus, žaibinis skausmas, atsiradęs ramybės būsenoje ar po fizinio krūvio; skausmas, lydimas karščiavimo, sąmonės ar regos sutrikimų, kalbos pakitimų, raumenų silpnumo. Taip pat verta sunerimti, jei galvos skausmas keičiasi priklausomai nuo kūno padėties arba nuolat stiprėja.
Ar vaistai padeda, ar kenkia?
Nemažai žmonių bijo vartoti vaistus nuo skausmo, nerimaudami dėl jų poveikio kepenims ar skrandžiui. Tačiau svarbu suprasti, kad ilgalaikis ir nekontroliuojamas vaistų vartojimas pats gali tapti problema. Gydytoja I. Šitkauskienė įspėja, kad piktnaudžiavimas analgetikais gali sukelti medikamentinį galvos skausmą – būklę, kai pats vaistas tampa skausmo priežastimi. Tokiais atvejais tenka taikyti kompleksinį gydymą, kurio tikslas – nutraukti vaistų vartojimą ir atkurti natūralią organizmo pusiausvyrą.
Ar galima padėti sau be vaistų?
Taip, ypač jei galvos skausmas nėra stiprus ar pasireiškia retai. Poilsis, miegas, rami aplinka, streso mažinimas – tai pirmieji žingsniai, kurie gali padėti. Rytų medicinos specialistai siūlo stimuliuoti tam tikrus akupunktūrinius taškus, o Vakarų gydytojai rekomenduoja koreguoti gyvenimo būdą. Migrenai padeda mitybos ir miego režimo laikymasis, fizinio aktyvumo didinimas, streso valdymas. Įtampos tipo skausmų atveju gali padėti laikysenos korekcija, specialūs pratimai, masažai.
Taip pat pastebėta, kad kai kurie maisto papildai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys ar vitaminas D, gali turėti teigiamą poveikį. Rekomenduojama vengti kofeino pertekliaus, alkoholio, perdirbto maisto, natrio gliutamato ir aspartamo – visų šių medžiagų perteklius gali provokuoti galvos skausmus.
Migrena – viena dažniausių skausmo priežaščių
Nors daugeliui migrena pasireiškia epizodiškai, kai kuriems žmonėms migrena tampa nuolatiniu palydovu. Ji gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, darbą ir emocinę būklę. Tyrimai rodo, kad apie 26 proc. pacientų, sergančių sunkiai gydoma migrena, patiria nuotaikos sutrikimus, tokie kaip depresija ar padidėjęs nerimas. Daugiau nei penktadalis jų priversti praleisti darbo laiką dėl stipraus skausmo.
Kai migrenos priepuoliai tampa dažni (daugiau nei 4 kartus per mėnesį), ilgai trunkantys ar sunkiai pakeliami, skiriamas profilaktinis gydymas. Jo tikslas – ne tik sumažinti skausmų dažnį, bet ir pagerinti paciento atsaką į vaistus, sumažinti negalią, susijusią su skausmu.
„Tokią sunkiai gydomą migreną vadiname rezistentiška ir refrakterine, abiem šioms sunkiai gydomos migrenos formoms būdingi požymiai yra bent 8 sekinančio galvos skausmo dienos per atitinkamai 3 arba 6 mėnesius, 3-jų arba visų profilaktinių vaistų neveiksmingumas, šias sunkiai gydomų migrenų rūšis dažnai lydi ir ilgalaikio vaistų nuo skausmo vartojimo sukeltas galvos skausmas“, – pasakojo gydytoja.
Kokie vaistai taikomi profilaktikai?
Profilaktiniam migrenos gydymui taikomi įvairių grupių vaistai: beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, vaistai nuo epilepsijos, antidepresantai, taip pat anti-CGRP grupės vaistai – modernūs preparatai, blokuojantys kalcitonino geno susijusio peptido veikimą. Šie vaistai – erenumabas, fremanezumabas, galkanezumabas – pasižymi gera tolerancija, vartojami rečiau ir efektyviai mažina migrenos epizodų skaičių.
Kai kuriems pacientams taip pat skiriamas Onabotulino A toksinas, kuris veikia galvos raumenų įsitempimą. Gydytojas individualiai parenka, koks profilaktinis gydymas yra tinkamiausias kiekvienu atveju.
Apibendrinant: galvos skausmas – tai ne tik nemalonus pojūtis, bet ir svarbus sveikatos signalas. Nors dažniausiai jis nekelia grėsmės, kai kuriais atvejais gali būti rimtų neurologinių sutrikimų požymis. Svarbu neignoruoti simptomų, ypač jei jie intensyvėja, kartojasi ar atsiranda kartu su kitais požymiais. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju neurologu. Tinkamai įvertinus galvos skausmo pobūdį, kilmę ir poveikį gyvenimo kokybei, galima pritaikyti veiksmingą gydymą – tiek ūmiai, tiek profilaktiškai.
