Dilgėlinė – tai viena dažniausių alerginių odos ligų, pasireiškianti įvairaus dydžio bei formos niežtinčiu bėrimu, pūslėmis ir/arba angioedema (giliųjų odos sluoksnių ir poodžio ar pogleivio patinimas).
Dilgėlinę sukelia įvairios medžiagos, maisto produktai, ar aplinkos veiksniai, tačiau, bet kuriuo atveju dilgėlinė prasideda vienodai – odos niežuliu bei raudonos spalvos bėrimu, primenančius dilgėlių sukeliamas dėmes.
Dėl dilgėlinės prigimties įvairovės bei simptomų panašumo į kitas, dermatologines ligas, tokias kaip alergija, atopinis ir kontaktinis dermatitas ar vabzdžių įkandimai, būtina prieš gydantis pasikonsultuoti su odos gydytoju – dermatologu.
Dilgėlinės simptomai
Dilgėlinės simptomai trunka nuo vos keletos minučių iki mėnesių ar net metų. Tai priklauso nuo ligos sukėlėjo bei dilgėlinės formos.
Fizinė dilgėlinė – atsiranda dėl fizinių priežasčių, pavyzdžiui stiprus prakaitavimo ar spaudimo. Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė siejama su skydliaukės ligomis, hormoninėmis problemomis. Bėrimai nepamėlynuoja, nepalieka randų, tačiau gydymas gali trukti gerokai ilgiau.
Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai:
- Niežulys.
- Patinimai apie akis, lūpas, skruostus.
- Nudilginimą primenantys paburkimai, keičiantys formą bei vietą. Kartais išnykstantys ir atsirandantys po kurio laiko.
- Raudonos arba odos spalvos, spaudžiant ties viduriu, pabąlantys paburkimai ryškiais kraštais.
Dilgėlinės priežastys
Dilgėlinė pasireiškia netikėtai, tiek vaikams, tiek suaugusiems ir net iš pažiūros visiškai sveikiems žmonėms, todėl galimybės nuspėti ar teigti, kas sukėlė ligą – nėra. Laimei, mokslininkams pavyko nustatyti nemažai, dilgėlinę sukeliančių, veiksnių.
Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės sukėlėjai:
- Maisto produktų netoleravimas – neretai tai tampa padidintos rizikos produktai, tokie kaip riešutai, kiaušiniai ar jūrų gėrybės.
- Vaistų vartojimas – dilgėlinės reakciją kartais iššsaukia antibiotikai, ibuprofenas, kiti vaistai.
- Trynimas ar kasymasis – ypač neplautomis rankomis ar stipriai prakaituojant.
- Slėgis ir spaudimas – diržų ar drabužių nuospaudos.
- Vabzdžių įgėlimai
- Temperatūros pokyčiai – kuomet kūnas labai greitai atšąla (žiemą, maudantis) arba labai greitai įkaista (prakaituojant, sportuojant, maudantis po karštu vandeniu).
- Kontaktas su naminiais gyvūnais.
- Lateksiniai gaminiai.
- Saulės spinguliuotė – pasireiškia deginantis kaitrioje saulėje, nesitępus apsauginėmis priemonėmis.
- Kraujo perpylimo procedūros, bakterinės bei virusinės infekcijos.
- Žiedadulkės bei kontaktas su augalais.
- Organizmo hormoniniai pokyčiai.
Dilgėlinės simptomų gydymas
Nors dilgėline galima susirgti visus metus, šiltuoju metų laiku daugelis ligos sukėlėjų natūraliai tampa lengviau prieinami. Iš anksto alerginių reakcijų išvengti, itin sudėtinga, tačiau laiku pradėjus gydymą, daugelį simptomų galima sušvelninti ar net panaikinti.
Siekiant apsisaugoti, laikykitės šių patarimų:
- Medžių bei žolinių augalų žydėjimo laikotarpiu, venkite kontakto su augalais, ypač svečiuojantis užsienyje.
- Įtarus, jog maisto produktas Jus elergizuoja – venkite jo.
- Pastebėjus simptomus, venkite ar visiškai, kuriam laikui, atsisakykite alkoholio.
- Dėvėkite akinius nuo saulės, kaukę ar kitas priemones kiek pridengenčias veidą.
- Namų langus atidarykite tik nakties metu. Apsisaugokite juos tinkleliais nuo mašalų.
- Dažniau prauskitės duše, apsiplaukite lengvai pasiekiamas kūno dalis.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo. Nenaudokite intensyvaus muilo, prausiklio.
- Leidžiant laiką lauke, maudantis, deginantis, apsaugokite odą apsauginiais kremais nuo saulės, prisidenkite ar karts nuo karto pasitraukite atsivėsinti pavėsyje.
- Dažniau keiskite dėvimus drabužius. Venkite stipniai priglundančių, spaudžiančių ar nepatogių rūbų.
- Dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Įtariant dilgėlinę, kuriam laikui atsisakykite sporto treniruočių, bei didesnio krūvio darbų.
- Nenaudokite liaudies medicinos receptų – vaistažolės gali tik dar labiau pabloginti odos būklę.
Nutikus taip, jos dilgėlinei malšinti prireiks rimtesnių priemonių – išbandykite antihistamininius vaistus (pav.: loratadinas, cetirizinas, desloratadinas). Juose esančios medžiagos blokuoja histamino, sukeliančio elergines reakcijas, išsiskyrimą odoje. Antihistamininius vaistus galite įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto.
Kartu su vėsinančiais kompresais, balzamais, taip nuslopinsite niežulį, paburkimą, tačiau iš esmės gydymas priklausys nuo to, kokie simptomai Jus kamuoja.
Lašinės – dar vienas efektyvus būdas galintis padėti palengvinti dilgėlinės simptomus, nes vaistai ir skysčiai patenka tiesiai į kraują. IV antihistamininiai vaistai gali sumažinti niežėjimą ir patinimą, o kortikosteroidai gali sumažinti uždegimą. Sunkių alerginių reakcijų, sukeliančių dilgėlinę, atvejais gali būti skiriamas IV epinefrinas, siekiant greitai neutralizuoti organizmo atsaką. Gretia ir tikslinga lašelinių terapija gali būti ypač naudinga norint greitai palengvinant simptomus ir užkirsti kelią tolimesnėms komplikacijoms.
Dilgėlinė nėra pavojinga gyvybei, tačiau pastebėjus itin ūmėjančius simptomus, ar paburkimus veido srityje, gerklėje (ribojant kvėpavimą), reikėtų kuo greičiau kreiptis į medicininę pagalbą.
Pas specialistus būtina apsilankyti ir tuomet, kai dilgėlinė tęsiasi daugiau nei mėnesį. Jei požymiai panašūs į dilgėlinės, tačiau įtariate alergiją maistui – rekomenduojama atlikti alergijos tyrimus bei stebėti, kokius preparatus naudojate, ką valgote, kaip jaučiatės.
Turintiems įtarimų, išsiaiškinti realią situaciją visada leis alergologo konsultacija ir alerginiai tyrimai. Simptomams ūmėjant, nekentėkite ir nelaukite, kol liga praeis savaime
Primename, jog vaistus visada reikėtų vartoti, kaip nurodyta informaciniame lapelyje arba, kaip paskyrė gydytojas. Prieš bet kokio vaistinio preparato vartojimą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku – netinkamai vartojamas vaistas ar gydymas gali pakenkti Jūsų sveikatai!