Aktualijos

Vilniuje įsteigtas kosmoso technologijų klasteris

Vilniuje pirmadienį įsteigtas kosmoso technologijų klasteris. Jo steigimo sutartį pasirašė keturios lietuviškos įmonės ir Visorių informacinių technologijų parkas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad Lietuvos pasiekimai kosmoso techologijų srityje yra matomi pasaulyje.

„To didelio pasididžiavimo dalis esate jūs, ši bendruomenė – ne tik „NanoAvionics“, BlackSwan Space“ ir „Geomatrix“, bet ir tai, kad marsaeigio „Perseverance“ kamera buvo kuriama irgi lietuvės, taip pat mūsų lazeristai prisideda daug prie šių technologijų. Tad Lietuva jau yra šios ekosistemos dalis, Lietuva jau turi industriją ir yra grandinėse, kurios keičia pasaulį“, – klasterio steigimui skirtame renginyje sakė ministrė.

 

Pasak jos, Lietuva jau tapo Europos kosmoso agentūros asocijuota nare, vysto kosmoso technologijų industriją, kuri pirmiausia skirta „žmonėms ant žemės“, tačiau sieks daugiau – Vyriausybė yra pasiruošusi skirti finansų kosmoso technologijų bendradarbystės vietą – vadinamąjį hub’ą, tam kuriama ir inovacijų agentūra.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad šios technologijos gali būti pritaikomos ir paprastoms praktinėms problemoms, pavyzdžiui, eismo stebėjimui, transporto valdymui ar net viešosios tvarkos užtikrinimui.

„Man norėtųsi dar didesnį šuoliuką padaryti šioje ar kitoje srityje išnaudojant technologijas dabar, kad žmonės pajustų. Viena yra neapibrėžtos ateities kūrimas, kita yra dabartinių problemų sprendimas. Matau, tai ranka pasiekiama – mes dronais eksperimentuojame, kai kas nors palieka sofą prie konteinerių, užfiksuojame. Bet lygiai taip pat galima tą užfiksuoti iš palydovo. Problema – visiškai buitinė, bet ir kosminė, tas ryšys yra daug arčiau, nei mums atrodo“, – sakė meras.

 

Įmonės ruošiasi serijinei palydovų gamybai, teiks įvairias paslaugas

„NanoAvionics“, kuriančios mažuosius palydovus ir organizuojančios jų misijas į kosmosą, vadovas Vytenis Buzas pabrėžė, jog įmonės rinka yra „visas pasaulis“.

„Šiandien stovime ant didelių permainų slenksčio – ateina mažųjų palydovų era, kurie padangėse skraidys spiečiais ir jų globali gamyba augs dešimtimis kartų. Šios rinkos vertė netrukus pasieks 35 mlrd. JAV dolerių, o kasmet į dangų kils jau nebe 200, o po 1,5 tūkst. ir daugiau mažųjų palydovų“, – pirmadienį klasterio steigimo renginyje prognozavo jis.

Anot jo, įmonė yra išvysčiusi ne vieną projektą su globaliais klientais, o po maždaug trejų metų ketina pereiti ir prie serijinės palydovų gamybos.

 

„Jau ruošiame gamybinius pajėgumus ir mums ypač svarbu Lietuvoje telkti šios srities inžinerinį potencialą, nes tik taip galime likti konkurencingais globaliai”, – sakė „NanoAvionics“ vadovas.

Palydovų kompiuterinių simuliatorių, skirtų autonominėms palydovų misijoms, kūrėjos „BlackSwan Space“ vadovas Marius Klimavičius sako, kad bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra jo komanda sukūrė autonominių misijų simuliatorių.

„Šis simuliatorius kosmoso organizacijoms suteikia galimybę savo misijose naudoti dirbtinio intelekto sprendimus. Tai itin aktualu kuriant palydovus, galinčius savarankiškai priimti sprendimus, atlikti sudėtingus navigacijos, robotikos veiksmus“, – renginyje sakė M. Klimavičius.

 

Tuo metu įmonė „Elsis Pro“ kuria duomenų apsikeitimo sprendimus – pasak įmonės atstovo Gedimino Viškelio, įmonė ką tik pasirašė sutartį su Europos kosmoso agentūra dėl „Galaxy“ nanopalydovų spiečių duomenų apsikeitimo platformos vystymo.

„Tai bus mūsų naujausias produktas įmonės kosmoso technologijų projektų portfelyje”, – teigė Viškelis.

Palydovinių duomenų apdorojimo paslaugas teikiančios „Geomatrix“ vadovas Gediminas Vaitkus tvirtino, kad įmonės paslaugos naudojamos, pavyzdžiui, žemės ūkyje ir gali būti pritaikomos daugybėje sričių.   

 

„Šiandien visi esame kosmoso technologijų vartotojai. Kiekvieną kartą, išsitraukdami mobilųjį telefoną, naudojame kosmines technologijas. Jos naudojamos navigacijai, miestų ekosistemos monitoringui, sudarant orų prognozes, pasėlių deklaracijų kontrolės, draudimo, išmaniosios žemdirbystės, miškininkystės, aplinkosaugos srityse ir galybei kitų paslaugų, kurios jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi“, – sakė G. Vaitkus.

„Norime, kad kuo daugiau šių technologijų būtų lietuviškos kilmės, kad visa pridėtinė vertė ir gerai apmokamos darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje“, – pridūrė jis. 

Planuoja plėstis

Klasterio atstovai planuoja plėtrą vienijant daugiau šios srities kompanijų, inžinierių, ekspertų ir jaunųjų talentų. Šiandien visos sektoriaus bendrovės itin aktyviai ieško darbuotojų – jų skaičius įmonėse kasmet auga dešimtimis procentų ir šis augimas galėtų būti dar didesnis, suvienijus patirtį ir resursus bei bendradarbiaujant su šalies universitetais.

Visorių informacinių technologijų parko (VITP) vadovas Saulius Arelis tvirtina, kad Lietuva šiandien yra „neabejotinas kosminių technologijų lyderis Baltijos šalių regione“, o Vilnius mažųjų palydovų gamybos srityje yra tarp penkių pirmaujančių miestų pasaulyje. 

Anot jo, VITP, kartu su klasterio įmonių inžinieriais, Vilniaus, Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkais yra parengę klimato kaitos poveikio stebėjimo ir valdymo kosmoso technologijų priemonėmis misiją.

„Ambicingas projektas, bet kartu ir neišvengiamas dabartinėje situacijoje. Įgyvendinant numatyta sukurti technologijų ir paslaugų, kurias vėliau bus galima sėkmingai eksportuoti”, – teigia VITP vadovas. 

Kartu VITP įvardija siekį sukurti decentralizuotą Kosmoso technologijų kompetencijų centrą, klasterio įmonės taip pat dalyvaus atnaujinant Nacionalinę kosmoso strategiją.

Parkas jau nuo 2019 metų organizuoja NASA ir Europos Kosmoso agentūros hakatonus Lietuvoje, subūrė mentorių tinklą, kuris vienija kosmoso technologijų verslo profesionalus. Aktyviai bendradarbiaudamas su Europos agentūra, parkas Lietuvoje planuoja įsteigti ir šios agentūros verslo inkubatorių.

Lietuvos kosmoso klasterio įmonės jau dalyvauja bendruose projektuose ir misijose su NASA, Europos kosmoso agentūra, bendrovėmis „Airbus Defence & Space“, „Thales Alenia Space“, „British Telecom“ ir kt. 

VITP teigimu, šiuo metu pasaulyje veikia per 10 tūkst. kosmoso technologijų įmonių.

Autorius Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
6 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button