Aktualijos

Vilniaus arkikatedroje – paramos akcija gaisro sužeistai sesei Paryžiaus Notre-Dame

Vilniaus arkikatedrą baziliką ir Paryžiaus Dievo Motinos katedrą susies maldos ir solidarumo gija. Šeštadienį, rugsėjo 7-osios vakarą, švenčiant Vakarinę liturginę valandą, Vilniaus arkikatedroje skambės lygiai prieš 100 metų sukurtas Marcel Dupré kūrinys „Les Vêpres de la Vierge“ (Švč. M. Marijos Vakarinė). Rugsėjo 8 dieną, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Gimimo vakarinėse Mišiose surinktos aukos bus skirtos Paryžiaus Notre-Dame atkūrimui.

Kad visi norėjusieji prisidėti prie Paryžiaus katedros atstatymo spėtų tai padaryti, savo solidarumą pinigine auka bus galima išreikšti iki 15 dienos, į Vilniaus arkikatedros raštinę atnešant voką su užrašu „Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui“. Organizacijos ar asmenys lėšas kviečiami pervesti ir į parapijos banko sąskaitą (Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos parapija, LT63 7044 0600 0114 1721, SEB bankas), mokėjimo paskirtį pažymint „Auka Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui“.

Žinia apie Paryžiaus Notre-Dame niokojantį gaisrą visą pasaulį apskriejo prasidėjus Didžiajai savaitei, balandžio 15-ąją. Nelaimė asmeniškai palietė daugybę žmonių, nebūtinai katalikų ar apskritai tikinčiųjų: Paryžiaus katedra – vienas iš pasaulio civilizacijos simbolių, žmonijos kultūros paveldo dalis. Nepaisant didžiulių ugniagesių pastangų, šventovę nuniokojęs gaisras daug kam netikėtai leido suprasti, pajusti ir įvertinti savo tapatybę.

 

„Kol šaknys yra gyvos, medis gali atsigauti. Tad labai noriu palinkėti ir pakviesti visus melstis, melstis už Paryžiaus bažnyčią, melstis už Prancūzijos tikinčiuosius ir žmones, melstis, kad niekas nenuleistų rankų ir būtų atstatytas šventovės grožis, taip pat raginu nepamiršti ir savo šaknų“, – po nelaimės sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Nuo rugsėjo 1 iki 15 dienos vyksiančios paramos Paryžiaus Dievo Motinos katedrai akcijos akcentai – malda ir solidarumas. Kaip sakė Vilniaus arkikatedros administratorius kun. Virginijus Česnulevičius, esame Kristaus bažnyčia ir, kai vienas narys serga, negera visiems. 

„Nelaimė Paryžiaus Notre-Dame, matyt, nepaliko abejingo nė vieno žmogaus. Žinau, daugelis mūsų parapijiečių meldėsi, kad būtų suvaldytas gaisras, kaip ir pačiame Paryžiuje tikintieji kalbėjo rožinį, giedojo, kol buvo užgesinta ugnis. Solidarumas – mūsų krikščionybės esmė: dalintis, duoti yra palaimingiau, negu imti. Žinoma, mūsų parama gal nebus esminė, bet prisidėdami prie Paryžiaus katedros atstatymo gal atsinaujiname savo širdyje kaip Bažnyčia panašėdami į Kristų“, – sakė Vilniaus arkikatedros administratorius.

 

Per paramos akciją Paryžiaus Dievo Motinos katedrai skambėsiančiame M. Dupré kūrinyje „Les Vêpres de la Vierge“ įstabios vargonų improvizacijos pakaitomis keisis su grigališkojo choralo dermėmis giedamomis antifonomis, himno „Ave Maris Stella“ ir Magnificat eilutėmis. M. Dupré pjeses didžiaisiais vargonais atliks Agnė Petruškevičiūtė, giedos Schola Gregoriana Vilnensis ir jos draugai, mažaisiais vargonais grigališkajam choralui akompanuos Živilė Stonytė. 

Pasak Schola Gregoriana Vilnensis choro vadovo Dainiaus Juozėno, vakarinės liturginės valandos antifonos tuometinėje liturgijoje buvo įkvėptos biblinės Giesmių giesmės – nuostabios meilės poezijos.

„Mylimoji čia priimama kaip Bažnyčios arba Švč. Mergelės Marijos provaizdis: „Aš juoda, bet graži, Jeruzalės dukros. Tad karalius pamilo mane ir įsivedė į savo kambarius.“ Arba: „Nes žiema jau praėjo, lietus paliovė ir nuščiuvo. Kelkis, drauge mano, ir ateik“. Taip ir mes, reaguodami į vyriausiosios Bažnyčios dukters – Prancūzijos – žymiausią Katedrą ištikusią negandą, vienysimės maldoje už Dievo namų atkūrimą“, – sakė Schola Gregoriana Vilnensis choro vadovas.

 

Pirmąsias šv. Mišias gaisro nuniokotoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit aukojo birželio 15 dieną, praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo nelaimės. Dėl saugumo jose dalyvavo tik apie trisdešimt žmonių.

Laukdama pareigūnų sprendimo, ar bus galima visuomenei atverti prie katedros esančią erdvę, vyskupija planavo vakarines pamaldas rengti priebažnytyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsibrėžęs ambicingą tikslą gaisro suniokotą bažnyčią restauruoti per penkerius metus. Tačiau prancūzų architektai sako, kad tokiems darbams prireiks kur kas daugiau laiko.Sigita Zumerytė (ELTA)

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
dievo nera
dievo nera
2 metus

Netvarkomos Lietuvos baznycios turetu buti perimtos is LKB i valstybes ar miesto nuosavybe, sutvarkytos ir naudojamos miestieciu reikmems.

romas
romas
2 metus

savom sudegusiom baznyciom pinidu nera, bet Paryziui atranda. Oj klanas banditu

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button