Aktualijos

VGTU mokslininkai: nauji dyzeliniai automobiliai mažiau taršesni nei benzininiai

Dyzelinis naujo automobilio variklis ne tik sunaudoja mažiau degalų, bet ir mažiau į aplinką išmeta šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų nei artimiausias analogiškas tokio paties automobilio modelio benzininis variklis. Tokią išvadą priėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjai, atlikę bandymus su 2019-ųjų metų automobiliais. 

Tyrimai buvo atliekami su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais, tik vienas buvo dyzelinis, o kitas – benzininis. Matavimai atlikti automobiliams važiuojant trimis skirtingais greičiais: 50 km/val., 90 km/val. ir 120 km/val. Atsižvelgiant į tai, kad realiomis sąlygomis automobiliai turi greitėti lenkimų metu, važiuoja į įkalnes, įveikia posūkius, atliekant tyrimus jų apkrova buvo dirbtinai padidinta. 

Paaiškėjo, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 procentais mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, lyginant energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastuose režimuose. Kitų teršalų emisijos dėl efektyviai funkcionuojančių automobilių ekologinių sistemų yra neženklios.

Bendrai pagal visus taršos rodiklius tiek dyzelinis, tiek benzininis varikliai atitinka naujausią „Euro 6“ standartą. 

„Įvertinus tris važiavimo režimus nustatėme, kad realios CO2 emisijos yra artimos tam, ką deklaruoja gamintojas, o palyginus benzininį ir dyzelinį variklį, pastarojo emisija yra apie 15–20 proc. mažesnė. Kadangi šie automobiliai turi „Euro 6“ standartą atitinkančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, kitų teršalų – anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų – emisijos yra artimos nuliui“, – sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus. 


Apskritai, mažesnė dyzelinių automobilių CO2 tarša yra susijusi su jų efektyvumu, kitaip sakant, mažesniu degalų suvartojimu nei benzininių variklių: kadangi mažiau degalų sudeginama, mažesnės ir emisijos. 

A. Rimkus priduria, kad benzininių, o ypač dyzelinių variklių taršos rodikliams didelę įtaką turi jų amžius ir juose esančios technologijos – kietųjų dalelių filtrai, neutralizavimo katalizatoriai. 

„Mes bandėme naujus automobilius ir juose kietųjų dalelių emisijų tiesiog nebuvo. Tačiau senesnės kartos dyzelinių automobilių su neatnaujintomis arba prastai prižiūrimomis išmetimo sistemomis tarša, būtent kietųjų dalelių ir azoto oksidų, įprastai yra didesnė“, – teigia A. Rimkus. 

Anot jo, taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai. Pavyzdžiui, naujos kartos biodyzelinas, gaminamas naudojant naujas technologijas, savyje gali turėti mažiau anglies, kurią pakeičia vandenilis. Šių biodegalų gamybai gali būti naudojamos įvairios žaliavos, tarp kurių gali būti įvairių pramonės šakų gamybos atliekos, buitinės atliekos, ne maistui skirti žemės ūkio produktai. Taigi CO2 emisijas galima sumažinti ir pakeičiant degalus ekologiškesniais, kurie yra atsinaujinantys ir prisideda prie atliekų utilizavimo.

Kad naujų dyzelinių automobilių taršos rodikliai drastiškai mažėja, patvirtina ir kiti tyrimai. Antai pirmaujanti nepriklausomų tarptautinių taršos tyrimų kompanija „Emissions Analytics“ skelbia, kad 2013-aisiais 10 proc. mažiausiai taršių jų tirtų dyzelinių automobilių vidutinės azoto oksidų emisijos siekė 265 mg/km, o 10 proc. taršiausių – 1777 mg/km. Tuo metu 2017-aisiais dešimtadalio švariausių automobilių tarša jau siekė tik 32 mg/km, o dešimtadalio taršiausių – 1020 mg/km. Atitinkamai sumažėjo ir vidutinės visų įmonės tirtų dyzelinių automobilių azoto oksidų emisijos: nuo 812 mg/km 2013-aisiais metais iki 364 mg/km po ketverių metų. 

Tai, kad pagal CO2 taršą dyzeliniai automobiliai yra pastebimai švaresni, pastebi ir Didžiosios Britanijos Automobilių sertifikavimo agentūra. Jos rekomendacijose pabrėžiama, kad taip yra dėl didesnio variklių efektyvumo. 

Vertinant bendrai, dėl nuolat vystomų technologijų ir griežtėjančių ES emisijų normų, kuo naujesnis dyzelinio automobilio variklis, tuo jis „žalesnis“. Tai patvirtina ir Monrealio universiteto tyrėjai, kurie išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša ženkliai išauga esant minusinei temperatūrai, lyginant su dyzeliniais automobiliais.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Gidas
Gidas
1 metus

Labai prašyčiau moderatoriaus neištrinti mano pasisakymo, jis aitrus, bet tikras, nepiktybinis ir tikrai vertas, kad mūsų mokslininkai į tai atkreiptų dėmesį. Gėda už jų paruošimo lygį, rimtai!

Tai patvirtintų kiekvienas, šiek tiek besidomintis automobilizmu.

Gidas
Gidas
1 metus

Šių VGTU mokslininkų išsilavinimo lygis yra tragiškas. Jų žinios apie CO2 išeigą nesiekia net eilinio žmogaus, besidominčio automobilizmu, žinių. Tai taip žinoma, kad jau yra elementaru. Tyrimai šiuo klausimu jau seniai yra atlikti. Kalbant apie azoto oksidus, ar šie nemokšos žino apie adBlue egzistavimą? Ir kiek žinau, nulinės reikšmės nėra pasiekiamos – bet ne tai yra esmė, o pats darbas, kuris yra tik studentų lygio, jei jis būtų atliekamas ne Lietuvoje. Dar esu klausęs mūsų mokslininkų mintis apie tai, kad atseit didieji gamintojai visu pajėgumu persimeta prie vandenilinių ratuočių kūrimo. Žinoma, jų kūrimas vyksta, bet tik nedaugelio gamintojų. Supratau, kad… Skaityti daugiau

Back to top button