Aktualijos

Totorių bendruomenės atsiriboja nuo Liepkalnyje suplanuotos mečetės projekto

Lietuvos totorių bendruomenės trečiadienį išplatino pranešimą, kritikuojantį sprendimą mečetę Vilniuje statyti Liepkalnyje, ir paskelbė atsiribojančios nuo šio projekto.

Anot jų pareiškimo, mečetės statyboms pasirinktas problemiškas sklypas, o šių statybų iniciatorius neturi Lietuvos musulmonų bei totorių bendruomenės palaikymo.

Totoriai teigia, kad neseniai įkurtos bendruomenės vadovas atstovauja ne Lietuvos, o užsienio musulmonams, atvykusiems į šalį.

 

„Aleksandrui Beganskui niekas nesuteikė teisės vienasmeniškai spręsti mečetės statybos reikalus Vilniaus mieste. Šis asmuo, prisistatantis Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininku muftijumi, aukščiausiu musulmonų dvasininku, Lietuvos totorių musulmonų nebuvo rinktas ir turi nedidelį rėmėjų, daugiausiai užsieniečių, ratą“, – teigiama totorių bendruomenės išplatintame pranešime.

„Lietuvoje gyvenantys naujai atvykę musulmonai gali prašyti sau žemės sklypo pasistatyti maldos namus, tačiau tai neturi būti painiojama su senąja Lietuvos totorių musulmonų bendruomene ir veikiama jos vardu“, – teigia totoriai.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato valdybos pirmininkas muftijus Romas Jakubauskas teigia, kad A. Begansko mečetei pasirinktas sklypas Liepkalnyje anksčiau siūlytas šiam tikslui ir totorių bendruomenei, tačiau jo atsisakyta, nes į sklypo ribas įeina buvusios marijavitų kapinės, o šalia yra degalinė.

 

Lietuvos totoriai tinkamiausiu pasirinko 3,2 ha sklypą Sietyno gatvėje. Pasak Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro pirmininko, jie investavo į mečetės komplekso vizijos ir architektūrinių skaičiavimų atlikimą.

R. Jakubauskas pabrėžė, kad mečetė Vilniuje yra labai reikalinga, bet sprendimą ją statyti Liepkalnyje vadina skubotu ir visais atžvilgiais nepriimtinu.

Portalas 15min.lt skelbė, kad 7 – 8 mln. eurų finansavimo mečetei A. Beganskas tikisi iš Turkijos, galbūt Saudo Arabijos ar Kataro.

 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad vieta nėra pati tinkamiausia, ir laikosi nuomonės, jog maldos namai turėtų atsirasti prie Lukiškių aikštės, kur ji stovėjo iki 1968-ųjų, kai ją sugriovė sovietai.

Šią poziciją palaiko ir totorių bendruomenė.

Dauguma Lietuvoje gyvenančių musulmonų yra totoriai, išpažįstantys musulmonų sunitų tikėjimą. 2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 3 tūkst. totorių.

 

Jų šaknys Lietuvoje siekia dar Vytauto Didžiojo laikus.

Autorius: Austėja Masiokaitė-Liubinienė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
11 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button