Lietuvos europarlamentarai teigia, kad Europos Sąjungos (ES) mastu skiepų pasas galėtų būti sukurtas tik tuomet, kai nuo COVID-19 būtų paskiepyta didžioji dalis populiacijos. Kitu atveju, europarlamentarų teigimu, daliai žmonių būtų suteiktos papildomos privilegijos.
„Svarstymai vyksta Europos institucijose, kad apie skiepų pasą būtų galima rimtai pradėti kalbėti tada, kai bus jau paskiepyta didžioji dalis populiacijos ir kai tie, kurie nepasiskiepiję, taps mažuma, kuri numanomai trikdys daug sklandesnį negu šiandien gyvenimą. Tai skiepų paso įvedimas, mano supratimu, yra logiškas sprendimas: pažymėti, kad žmogus pasiskiepijęs, kad išsityręs ir kad jis nekelia pavojaus aplinkiniams“, – spaudos konferencijoje teigė europarlamentaras Liudas Mažylis.
„Bet tikrai šiandien esame tame siaurame butelio kaklelyje ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų, ir ar tai nepažeis privatumo, žmogaus teisių. Tie dalykai turi būti išsvarstyti, tam laiko yra“, – pridūrė jis.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė taip pat antrino L. Mažyliui, akcentuodama, kad, skiepų pasas Europos Sąjungos mastu galėtų būti įvestas tik paskiepijus didžiąją dalį ES populiacijos.
„Tikrai tai nėra šių artimiausių mėnesių ar net metų klausimas. Skiepų pasą neįsivaizduoju, kaip galima įvesti, kol visi norintys, didžioji dalis žmonių nebus paskiepyti. Tai neįsivaizduoju, kaip galima jį įvesti, daliai žmonių kažkokias privilegijas suteikiant. Galbūt atskiros šalys to imtųsi, bet Europos Sąjungoje aš sunkiai įsivaizduoju, kad būtų kažkoks visuotinis sprendimas dėl to“, – sakė R. Juknevičienė.
Visgi europarlamentarė teigė palaikanti skiepų paso idėją. R. Juknevičienės teigimu, su koronavirusu pasaulis gyvens amžinai, todėl siekiant grįžti į įprastą gyvenimo ritmą reikalingi ilgalaikiai sprendimai.
„Aš esu už tai, kad ateityje tai atsirastų, todėl, kad mes su virusu gyvensime amžinai. (…) Čia dabar jau yra mūsų gyvenimo kasdienybė ir net po vakcinacijos bus mūsų gyvenimo kasdienybė, nes virusas bus ir dar niekas nežino, kiek ilgai vakcina tą antikūnų kiekį sukurs. Todėl čia ilgam laikui reikalingi sprendimai“, – sakė ji.
Tuo tarpu europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad elektroninis skiepų pasas būtų naudingas tik tuo atveju, jei jis sukurtas ir pritaikytas ES mastu.
„Elektroninis pasas, jeigu jis būtų, tai pats blogiausias dalykas, jeigu jis būtų nacionalinis, jeigu tai nebūtų ES mastu, jeigu vėl jie būtų kuriami sostinėse ir vėliau nebūtų suderinamumo“, – sakė jis.
Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)
