Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.
Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamus Civilinio kodekso papildymus dėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų santykių su verslo klientais. Dabar pataisas vertins Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimą jos grįš birželio pabaigoje.
Pataisų iniciatorius „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtino, kad imtis veiksmų reikia, nes per internetines platformas teikiamos paslaugos įgauna vis platesnį mastą. Jo teigimu, čia reikia išsamios diskusijos su šio sektoriaus atstovais.
„Šiandien galioja faktiškai nevaržomas rinkos dėsnis – kuo daugiau tu save alini, kuo daugiau skiri tam laiko, tuo esi labiau premijuojamas, bet jokių socialinių garantijų, panašių į darbo santykius, iš esmės neturi. Jokių apribojimų laiko, kito darbo papildomumo čia nėra. Čia yra individuali veikla pagal pažymą“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis T. Tomilinas.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad dalis žmonių dirba kurjeriais, nes dėl pandemijos buvo atleisti iš darbo, bankrutavo.
„Yra didelis spaudimas iš viso tuos santykius pripažinti darbo santykiais. Mano galva, to Lietuvoje padaryti neįmanoma ir tikriausiai nereikia šiame etape“, – pripažino T. Tomilinas.
„Valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus įsitikinęs, kad aiškiau sureguliavus kurjerių veiklą, atsiras daugiau skaidrumo tarp jų ir platformų, bus geriau apsaugoti tokių darbuotųjų interesai ir apribota galimybė vienašališkai keisti paslaugų sąlygas.
Tuo metu Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos vadovė Monika Ošmianskienė siūlo, kad kurjerių veikla negalėtų būti traktuojama kaip nuolatinis darbas, o būtų įmanoma tik siekiant papildomo uždarbio.
„Vis dėlto „Wolt“ ir visas šis platforminis darbas turėtų būti kaip papildomas uždarbis ir gal reikėtų eiti truputėlį kitu keliu, pavyzdžiui, ribojant laiką, galbūt pusę etato ir ne daugiau. (…) O jeigu jau pereinama prie to modelio, kai kurjeris turi tik vieną darbo užmokestį, priklauso nuo vienos kažkokios platformos, tai mes jau kalbame apie darbo santykius“, – posėdyje svarstė ji.
T. Tomilinas siūlo nustatyti, kad programėlių valdytojai su kurjeriais turėtų rašytines sutartis.
Teisingumo ministerija siūlo, kad sutartys galėtų būti sudaromos ir elektroniniu būdu, nors jos ir ne visada atitiks rašytinės sutarties reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad jos šalių neįpareigotų.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas skaičiuoja, kad šia veikla verčiasi apie 10 tūkst. žmonių.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
