Aktualijos

Savivaldybės istorinės atminties komisija suformavo rekomendacijas dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo

Trečiadienį į posėdį susirinkusi Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisija aptarė sostinės centre stovinčio rašytojo Petro Cvirkos paminklo klausimą ir suformavo tris rekomendacijas savivaldybės tarybai, kuri rugsėjo 15 d. turėtų balsuoti dėl paminklo iškėlimo. Komisijos pirmininko Gedimino Jauniaus teigimu, šių rekomendacijų esmė – prieš imantis konkrečių nukėlimo veiksmų, turėti aiškų planą dėl paties paminklo ir skvero likimo.

Pirmoji komisijos rekomendacija: jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nuspręs nukelti P. Cvirkos paminklą, istorinės atminties komisija siūlo, prieš imantis veiksmų, žinoti, kuri valstybinė institucija imsis eksponuoti paminklą.

„Paminklas, kad ir neturi Kultūros paveldo vertinimo tarybos apsaugos, tai yra Mikėno darbas, kuris yra vertas ne tik sandėliavimo, bet ir eksponavimo. Sprendimai, kurie formuojasi vykdomojoje valdžioje, kad atiduotume jį į Nacionalinį muziejų, mūsų galva, atrodo tinkami, bet mūsų rekomendacija – pradedant konkrečius nukėlimo veiksmus turėti aiškumą ir kas bus su tuo paminklu padaryta“,- Eltai komisijos rekomendacijas komentavo G. Jaunius.

 

Antroji rekomendacija: sulaukus tarybos pritarimo, toliau imantis paminklo nukėlimo veiksmų bei sulaukus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo dėl P. Cvirkos skvero vertingųjų savybių, turėti parengtą planą dėl skvero laikinosios vizijos.

„Mes dar laukiame, kol Paveldo taryba galutinai apsispręs dėl paties skvero, kurie jo elementai yra saugomi, ir kai matysime galutinį sprendimą, prieš nukeliant paminklą turėtų būti aiški vizija, kaip skveras atrodys laikinuoju periodu“,- aiškino istorinės atminties komisijos pirmininkas.

Trečiasis punktas, dėl kurio sutarė komisija: atsižvelgiant į nustatytas skvero vertingąsias savybes, tęsti diskusiją su visuomene, įtraukiant ir ekspertus dėl ilgalaikio skvero ir viso komplekso sutvarkymo, apsisprendžiant ir dėl istorinės žinutės, kurią skveras atspindėtų ateityje.

 

„Mes manome, kad dabar vykusi diskusija stovint paminklui skvere, turėtų tęstis, jeigu paminklas bus nukeltas ir galų gale apsispręsti, koks tas skveras turi būti ne tik estetiniu, funkciniu požiūriu, bet lygiai taip pat mums yra svarbu, kad būtų apsispręsta, koks bus istorinis pasakojimas tame skvere“,- kalbėjo politikas.

Pasak Istorinės atminties komisijos pirmininko, savivaldybės taryba P. Cvirkos paminklo iškėlimo klausimu galėtų balsuoti jau rugsėjo 15 d. posėdyje. Šios rekomendacijos, norint jas įtraukti į rezoliucijos projektą, pasak G. Jauniaus, dar turės sulaukti tarybos pritarimo. Balsuojant dėl paminklo nukėlimo, tokiomis rekomendacijomis tikimasi nuraminti dvejojančius politikus.

„Manau, kad šios komisijos rekomendacijos tikrai turėtų nuraminti tuos, kurie nėra radikaliai prieš paminklo nukėlimą, tie, kurie turi dvejonių, tam tikras dvejones nuraminti, numalšinti ir išspręsti. Aišku, kalbėti apie tai, kas nutiks taryboje, tikrai yra anksti, bet man atrodo, kad formuojasi tam tikras fonas ir laukas, jog artėjama prie sprendimo paminklą nukelti“,- teigė istorinės atminties komisijos pirmininkas, kartu pridurdamas, kad šios rekomendacijos gali nuraminti ir visuomenėje kylančias abejones dėl skvero likimo.

 

„Rekomendacijos, mano galva, amortizuoja tas baimes, kurios galėtų kilti dėl kažkokių politiškai inspiruotų skubos elementų ar kokių nors kitų abejonių keliančių dalykų. Jeigu bus atsižvelgta į šias rekomendacijas, priimant tarybos sprendimą, galų gale nuraminti ir sklandančius gandus, kad neva tas skveras ruošiamas kokiai nors statybai. Tikrai jis nėra ruošiamas užstatymui, bet į tai turi būti atsakoma ir pajudinant patį paminklą“,- mano G. Jaunius.

P. Cvirkos paminklą mato muziejuje

Rugpjūčio 24 d. priimtą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro sveikino ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.

„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo metu jos vis dar saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – tuomet sakė V. Benkunskas.

 

Panašios pozicijos laikėsi ir kultūros ministras Simonas Kairys.

„Taip, skulptūra yra istorijos ženklas, bet tam ženklui būti stipresniam yra įmanoma ne šitame skvere, bet kažkur, kur yra kontekstas apie tą laikmetį, apie istoriją. Turbūt muziejus yra geriausia vieta, kur šitas objektas galėtų atsirasti“, – spaudos konferencijoje tvirtino S. Kairys.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
9 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Klausimas
Klausimas
13 dienas (-ų)

Kas atsiras vietoje paminklo? Vėl “už brangiai” iš metalo atliekų suvirins griaučius kaip ant Žaliojo tilto, ir pavadins menine instaliacija? Na, laukiam pokyčių. Tik norėtųsi “į gerą”, kad neraudonuoti kai užsieniečiai klausia “kas čia?” kai “Krantinės arka” yra ne nuotekų vamzdis, o meeeeenas

Kazyte
Kazyte
13 dienas (-ų)

Nesutvarkyta iki galo Lukiškių aikštė o imasi jau kitos. 😪😪😪

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button