Pradedami visų Santaros klinikų laboratorijoje naujai nustatytų atvejų SARS-CoV-2 viruso atmainų B.1.351 bei P.1 atrankiniai tyrimai.
Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius sako, kad jie padės operatyviai nustatyti ir naujas rūpestį keliančias braziliškąją bei Pietų Afrikos Respublikos atmainas. Atrankiniai tyrimų rezultatai bus patvirtinami viruso genomo sekoskaitos tyrimais. Net ir preliminariai nustačius naująsias atmainas, Santaros klinikose bus imtasi veiksmų epidemiologinei kontrolei sustiprinti.
Prof. L. Griškevičius primena, kad Jungtinėje Karalystėje užfiksuota SARS-CoV-2 viruso atmaina B.1.1.7 jau aptinkama ir Lietuvoje. Pasak jo, angliškoji koronaviruso atmaina pasižymi didesniu užkrečiamumu. „Kita vertus, mokslinių tyrimų duomenimis šiuo metu ES registruotos vakcinos nuo minėtosios atmainos efektyviai apsaugo paskiepytus asmenis“,– dėsto profesorius.
Pasaulyje didžiausią susirūpinimą keliančių koronaviruso atmainų – B.1.351 (pirmiausia nustatyta Pietų Afrikos Respublikoje) ir P.1 (vadinamos braziliškąja) – Lietuvoje kol kas nenustatyta. Santaros klinikų Molekulinės medicinos laboratorijos vadovas, medicinos biologas dr. Mindaugas Stoškus pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomi SARS-CoV-2 genomo tyrimai atliekami atsitiktiniu būdu atrenkant teigiamų šios ligos atvejų mėginius iš visos Lietuvos. Todėl išlieka tikimybė, kad pavojingieji variantai gali ilgą laiką išlikti neaptikti. Susirūpinimą keliančios viruso atmainos pasižymi bendromis mutacijomis SARS-CoV-2 viruso genome, todėl Santaros klinikose buvo sukurtas ir šiuo metu diegiamas PGR grįstas metodas, kuris gali aptikti būtent susirūpinimą keliančių atmainų specifines mutacijas. Aptikus susirūpinimą keliančias mutacijas, tokie mėginiai bus tiriami genomo sekoskaitos būdu, siekiant patvirtinti koronaviruso atmainą”,– pasakoja M. Stoškus.
„Minėtos koronaviruso atmainos laikomos pavojingomis, nes yra pirminių duomenų, jog jau persirgę COVID-19 liga asmenys, užsikrėtę mutavusiu virusu, gali susirgti vėl. Be to, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šios atmainos gali būti siejamos su atsparumu vakcinų sukeltam imuniniam atsakui. Aptikus atmainą, Santaros klinikų epidemiologai imsis papildomų infekcijų kontrolės priemonių. Svarbu, kad tokie tyrimai būtų atliekami ir šalies mastu, ypač atvykstantiems į šalį”,– apibendrino L.Griškevičius.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
