Aktualijos

Ribojimas nepalikti apgyvendinimo centrų migrantams ne kliūtis rasti veiklų: nuo zumbos treniruočių iki tapybos parodų

Nors viešąją erdvę pasiekė ne viena žinutė apie prastas gyvenimo sąlygas migrantų apgyvenimo centruose, nelegaliai į šalį patekę asmenys rado būdų užsiimti veikla, kuri bent jau primena įprasto gyvenimo rutiną. Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė sako, kad jau pusmetį laikinose apgyvendinimo vietose gyvenantys asmenys savo kasdienybėje atranda įvairių užsiėmimų. Jos teigimu, migrantų stovyklose užtikrinama ne tik humanitarinė ir psichologinė pagalba, tačiau ir patenkinami būtiniausi poreikiai bei organizuojami įvairiausi zumbos, tapybos ir dainavimo užsiėmimai.

„Kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, užimtumas tapo tam tikru iššūkiu, nes kiekviena stovykla veikė gan skirtingai. Stovyklose buvo įvestos tam tikros taisyklės, buvo apribotos veiklos. Bet dabar jau grįžtame į normalesnį ritmą, veiklų yra pačių įvairiausių“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Kone prieš du mėnesius pasienio ruože su Baltarusija įvedus nepaprastąją padėtį, migrantų veikla buvo organizuojama tik stovyklos ribose. Dėl šios priežasties, L. Lesauskaitės teigimu, buvo ieškoma įvairių sričių specialistų tarp pačių migrantų. 

 

„Mes stengiamės identifikuoti savo sričių žinovus tarp migrantų, kurie gali vykdyti veiklas ir vesti užsiėmimus. Tarkim, Kybartuose yra migrantas, kuris tapo vokalo mokytoju – pradėjo vesti dainavimo pamokas. Kybartuose taip pat yra keli migrantai, kurie groja gitara, dainuoja ir taip jie renkasi kiekvieną dieną“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė, kartu pridurdama, kad vyksta ir edukaciniai užsiėmimai.

„Taip pat šiuo metu stovyklose vyksta anglų ir lietuvių kalbos pamokos. Pradėti ir dailės užsiėmimai. Paaiškėjo, kad Kybartų stovykloje yra puikių dailininkų, todėl savanoriai planuoja suorganizuoti meno kūrinių parodą. Vyksta ir įvairūs sporto užsiėmimai, yra sporto salė, vedamos mankštos“, – pridūrė L. Lesauskaitė.

Pasak jos, didelis dėmesys skiriamas ir vaikų edukaciniam mokymui, prie kurio prisideda ir kitos organizacijos.

 

„Medininkuose ir Naujininkuose, kur gyvena šeimos, vaikai kiekvieną dieną maždaug pusdienį praleidžia lietuvių kalbos pamokose, o nuo pietų turi įvairius užsiėmimus, edukacijas. Jas vykdyti padeda ne tik mūsų savanoriai, bet ir Lietuvos nacionalinis muziejus, organizacija „Raudonos nosys“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

„Kalbant apie moteris, tai Medininkuose ir Naujininkuose vyksta zumbos pamokos, jogos užsiėmimai, mankštos, mezgimo, siuvimo būreliai. Užsiėmimus veda pačios migrantės. Taip pat Medininkuose atidarėme biblioteką, kurioje yra anglų, prancūzų, rusų, arabų kalbomis parašytų knygų“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.

Užsiėmimams reikalingas priemones geranoriškai aukoja visuomenė

 

L. Lesauskaitė džiaugiasi, kad nepaprastosios padėties sąlygomis asmenys buvo aprūpinti ir būtiniausiais poreikiais.

„Tarp migrantų buvo identifikuota nemažai žmonių, kurie yra barzdaskučiai arba kirpėjai, tai jie pasirūpina tiek savo, tiek ir kitų ten gyvenančių asmenų poreikiais“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė. 

Pasak L. Lesauskaitės, užsiėmimams reikalingas priemones geranoriškai paaukojo visuomenė bei įvairių organizacijų atstovai.

 

„Kai reikėjo siuvimo priemonių, kreipėmės į visuomenę ir žmonės geranoriškai paaukojo. Kai reikėjo knygų, kreipėmės į leidyklas ir į knygynus. Kai reikėjo įvairių priemonių, plaukų dažų, žirklių, indelių, kreipėmės į Lietuvos kirpėjus“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Siekiama rūpintis ir nelegalių migrantų psichologine savijauta

L. Lesauskaitės teigimu, migrantai nuolat sulaukia sprendimo pratęsti jų sulaikymo terminą, todėl Raudonasis Kryžius siekia pasirūpinti ir migrantų psichologine savijauta.

 

„Sausio mėnesis yra kritinis, didelė dalis žmonių jau pusę metų čia gyvena ir gauna atsakymus, kad jų sulaikymo terminas yra pratęstas, todėl emocinė būklė tikrai sunki“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Anot jos, nuo rugsėjo mėnesio savo veiklą vykdo Raudonojo Kryžiaus specialistų mobilios komandos, kurios užtikrina ne tik humanitarinius, tačiau ir psichologinius migrantų poreikius.

„Specialistų mobilios komandos važiuoja kiekvieną dieną į Kybartus, Medininkus, Pabradę, Ruklą ir Naujinininkus bei dirba pasienio užkardose. Šiuo metu yra apie dvidešimt specialistų, bet komandą ketiname didinti, nes, pasitarę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, supratome, kad toks darbas yra veiksmingas. Mobilios komandos yra sudarytos iš socialinio konsultanto, psichologo, užimtumo ir logistikos specialisto, vertėjo ir turime įvairių medicininės srities specialistų, tarkim, akušerių“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą mėgino patekti apie 7,6 tūkst. neteisėtų migrantų.

Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

Į šalį įleisti neteisėti migrantai yra apgyvendinti pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.

Rugilė Augustaitytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button