Popiežius Pranciškus Lietuvos jaunuolius pakvietė išdrįsti plaukti prieš individualizmo srovę ir labiau atsigręžti į artimuosius.
Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių jaunuolių Katedros aikštėje, Katalikų bažnyčios vadovas taip pat pabrėžė tautiškumo ir istorijos svarbą.
„Pasipriešinime tam individualizmui, kuris atriboja mus nuo kitų, padaro mus egocentriškais, pasipūtusiais, besirūpinančiais tik savo įvaizdžiu ir savo gerove“, – sakė popiežius.
„Negražus gyvenimas stovint priešais veidrodį. Bet gražus gyvenimas su kitais – šeimoje, su draugais, kovojant kartu su tauta“, – pažymėjo Šventasis tėvas.
Susitikime – skaudūs liudijimai
Jaunimo susitikimas su popiežiumi prasidėjo dviejų žmonių liudijimais, kaip tikėjimas pakeitė jų gyvenimus.
Jauna moteris Monika per tikėjimą sugebėjo atleisti smurtavusiam, gėrusiam tėvui ir su juo susitaikyti, o sunkia liga susirgęs Jonas – stiprybės kovoti su liga.
Po skaudaus ir atviro pasakojimo apie atrastą stiprybę ir laimę tikėjime, atleidimą nuo alkoholizmo taip ir nepasveikusiam ir vėliau nusižudžiusiam tėvui, popiežius Pranciškus apsikabino Moniką.
Popiežius abiem padėkojo už liudijimus ir sakė, kad sunkios patirtys galėjo juos sužlugdyti, bet Dievas suteikė malonę ir ji atėjo „ne kokiu nors magišku būdu, iš oro, o per kitus žmones“.
„Per tuos gerus žmones, kurie stiprino jus savo tikėjimo viltimi. Visada yra žmonių gyvenime, kurie paduoda ranką, kad padėtų mums atsikelti“, – sakė popiežius.
„Neleiskite, kad pasaulis priverstų jus patikėti, jog viską geriausia viską daryti patiems sau vieniems. (…) Dar kartą pasakykime: „Kas benutiktų kitiems, nutinka ir man“ – kalbėjo popiežius.
Pabrėžė tautiškumo reikšmę
Savo kalboje popiežius taip pat pabrėžė tautiškumo svarbą ir ragino apie savo šaknis sužinoti iš senolių.
„Mūsų tikroji tapatybė yra susijusi su priklausymu tautai ir nėra nei laboratorinės, nei distiliuotos tapatybės, grynakraujės tapatybės, tokios nebūna“, – sakė popiežius.
„Tapatybė priklausant tautai, šeimai, šaliai yra tapatybė, kuri suteikia jėgų kovoti, bet tuo pat metu suteikia švelnumo. Tautoje įleistos mūsų šaknys, mūsų tapatybė, mes nesame žmonės be šaknų“, – kalbėjo Bažnyčios vadovas.
Kartu jis kvietė jaunuolius semtis žinių, patirties iš praeities – susitinkant su senoliais, su jais kalbant. „Nėra nuobodu kalbėti su senoliais“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė 81 metų popiežius.
„Nepamirškite savo tautos šaknų, prisiminkite praeitį, kalbėkitės su senoliais. Eikite, susiraskite juos, ir tegu jie jums papasakoja apie jūsų tautos šaknis, džiaugsmus, kančias, vertybes. Taip pasiekdami šaknis jūs tęsite savo tautos istoriją“, – pažymėjo popiežius.
„Brangus jaunime, jei jūs norite būti laisva, didžia tauta, semkitės atminties iš šaknų ir perduokite ateičiai“, – ragino popiežius Pranciškus.
Kalboje – gausu lietuviškų akcentų
Popiežiaus kalboje buvo gausu lietuviškų akcentų, kalbėdamas apie konkuravimą jis paminėjo ir dvi garsiausias šalies krepšinio komandas, nuolat besivaržančias dėl pirmosios vardo – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Rytą“.
„Nesvarbu priešininko stiprumas, nesvarbu, ar laimi Kauno „Žalgiris“, ar Vilniaus „Rytas“, nesvarbu. Klausiu, kuri komanda pirmoji?“ – į minią kreipėsi popiežius.
„Nesvarbu, nesvarbus rezultatas, svarbu, kad Viešpats yra su mumis“, – į minios šauksmus atsakė popiežius.
Tik pradėdamas savo kalbą, po Monikos ir Jono liudijimų, popiežius sakė klausęsis jų kaip draugas, tartum sėdėtų kartu bare ir gurkšnotų alų ar girą po spektaklio „Jaunimo teatre“, ir pasakotųsi savo gyvenimus.
Į kai kurias popiežiaus pastabas jaunimas reagavo šūksniais, kaip ir raginimą sekti Jėzumi, nes tai yra „uždegantis nuotykis“.
„Tikrai verta sekti Kristumi, verta. Nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jus kviečia, švelnumo revoliucijoje“, – sakė popiežius.
Popiežiui baigus kalbą minia sugiedojo jam palaiminimo giesmę, pakeldami ir laiminimo gestu ištiesdami vieną ranką. Po šios giesmės popiežius palaimino susirinkusį jaunimą ir nuėjo pasimelsti į Katedrą prie šv. Kazimiero, jaunimo globėjo, paveikslo.
Sekmadienį Šventasis Tėvas aukos Šv. Mišias Kauno Santakos parke, o popiet grįš į Vilnių ir apsilankys prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti bei pagerbs sovietų aukas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Autorė: Milena Andrukaitytė
