Istorinė vėliava su Vyčiu turės nuolat plevėsuoti prie pagrindinių valstybės institucijų, o per šventes ir tam tikras atmintinas dienas – prie visų valstybės ir savivaldybių institucijų, diplomatinių atstovybių.
Penktadienį Seimas priėmė atitinkamas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas. Už jas balsavo 97 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
Pagal priimtas naujas nuostatas, Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat turės būti iškeliama prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, vietose, kur posėdžiauja savivaldybių tarybos.
Iki šiol ji turėjo plevėsuoti virš Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies, Vytauto Didžiojo karo muziejaus skverelyje Kaune.
Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat nuolat turės būti iškeliama Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje, galės būti iškeliama ant kitų pilių ir objektų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir Lietuvos valstybės gynyba.
Herbinė vėliava valstybės švenčių dienomis, taip pat sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dieną, bus keliama prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų.
Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.
