Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir vicemeras Gintautas Paluckas šiandien apsilankė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje Kauno gatvėje – įstaigoje, kurioje pateikiami visi vilniečių prašymai gauti kompensacijas.
Nuo birželio 1-osios dienos panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui ir pradėjus taikyti įprastą 21 proc. PVM, išaugs ne tik šildymo kainos, bet, kaip prognozuojama, būsto šildymo išlaidų gavėjų skaičius per mėnesį Vilniuje padvigubės ir nuo maždaug 11 000-12 000 šoktels iki 22 000-23 000.
„Turime situaciją, kai Seimo valstiečiai iš esmės padidino mokesčius miestiečiams. Dėl priimtų pataisų ir panaikintos PVM lengvatos šildymui ne tik padidės pašalpų prašytojų, kitąmet kompensacijoms už būsto centrinį šildymą reikės apie 1 mln. 350 tūkst. Eur daugiau lėšų, negu šiemet. Tam, kad Socialinių išmokų skyrius susitvarkytų su padidėjusiu srautu, turės įsteigti net 17 naujų etatų ir didinti darbo užmokesčio fondą.
Esu įsitikinęs, kad lengvatos, jeigu ir turi būti kažkam taikomos, tai tik tiems, kurie neišgali susimokėti. Dabar gi turėsime dar daugiau pašalpų prašytojų, turėsime išpūstą biurokratinį aparatą, turėsime rasti daugiau lėšų pašalpoms ir turime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurtą elektroninių paslaugų teikimo programą, kuri buksuoja ir neužtikrina sklandaus darbo“, – situaciją apibūdina Vilniaus meras R. Šimašius.
Pasak Vilniaus vicemero G. Palucko, Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad ši, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus išmokų vaikams, piniginės socialinės paramos ir šalpos pensijų įstatymų pakeitimams, modernizuotų elektroninę socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (eSPIS) sistemą.
„Pasikeitus įstatymams, vien sausio mėnesį buvo pateikti 3246 prašymai, kai gruodį tokių buvo tik 567. Tai reiškia, kad prašymų pateikimų skaičius išaugo net 5,7 karto.
Panaikinus lengvatą šildymui, besikreipiančiųjų skaičius dar labiau išaugs ir vietoje to, kad programa leistų sklandžiai susitvarkyti su smarkiai išaugusiais paraiškų teikėjų srautais, ji dar apsunkins įstaigos darbą, kadangi dalį dokumentų pareiškėjas turi vis tiek atvežti į vietą, o darbuotojams tenka daug procedūrų atlikti rankiniu būdu“, – pabrėžė G. Paluckas.
Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė akcentavo, jog vilniečiai turi žinoti, kad gauti kompensacijas nėra paprasta, ir yra eilė sąlygų, kurias asmuo turi atitikti ir eilė dokumentų, kuriuos turi pateikti.
„Mūsų skyriaus specialistų darbas sunkus ne tik emociškai, bet ir fiziškai, nes kasdien turi surinkti, išanalizuoti daug informacijos, patikrinti duomenų registrus. Nors dirbame su elektronine sistema, daugelį duomenų reikia suvesti rankiniu būdu, gyventojai kai kuriuos dokumentus mums atskirai veža pateikti į skyrių“, – sakė I. Paberžienė.
Vilniaus miesto savivaldybė per metus į ministeriją yra kreipusis kelis kartus prašydama kuo skubiau sutvarkyti sistemą, kuri užtikrintų sklandų Socialinių išmokų skyriaus darbą.
Informacija skaičiais:
Gyventojų skaičius Vilniuje 2017 sausio 1 dieną buvo 544 391, iš jų kompensacijas 2016 m. per mėnesį gavo 18 099 gavėjų ir t. y. 3,32 proc. nuo visų Vilniaus miesto gyventojų.
Panaikinus PVM lengvatą šildymui, kai asmens mokėtina suma 10 proc. nuo pajamų, kompensacijų gavėjų skaičius padidės dvigubai – kompensacijas gaus vidutiniškai 23 360 gavėjų per mėnesį.
2017 m. kompensacijoms už būsto šildymą mokėti suplanuota 2, 693 mln. Eur. 2018 m. kompensacijoms už būsto šildymą mokėti papildomai reikės apie 1, 347 mln. Eur.
Socialinių išmokų skyriuje reikės papildomai įsteigti 17 etatų. Darbo vietų įrengimui papildomai reikės apie 30 000 Eur, o papildomas darbo užmokesčio fondas naujiems etatams sieks 136,4 tūkst. Eur. metams.
