Žodis „anagama“ lietuviškai reiškia „skylė kalne“. Šiuo japonišku žodžiu vadinama tradicinė japoniška keramikos degimo krosnis. Vieną tokių unikalių įrenginių entuziastai kūrena ir Lietuvoje.
Beatričė Kelerienė mokėsi grafikos, tačiau širdis vis labiau tolo nuo plokščių ir linko prie erdvinių objektų kūrybos, tad galiausiai susižavėjo keramika. O eksperimentai ir ieškojimai iš Vilniaus ją nubloškė į gražų slėnį Neries regioniniame parke netoli Kernavės, kur ties Karmazinų kaimu Dūkšta įteka į Nerį – čia Beatričės iniciatyva per dvejus metus sumūryta vienintelė Lietuvoje japonišku anagamos vardu vadinama penkių metrų ilgio malkinė keramikos degimo krosnis.
Degimo technika, kai malkinėje krosnyje pastovioje 1300 laipsnių temperatūroje ugnies laižoma keramika degama kelias paras, o nuo krosnies sienų varvantys išsilydę pelenai padengia dirbinius unikaliais atspalviais ir faktūromis tarsi glazūra, į tekančios saulės šalį atkeliavo maždaug prieš tūkstantį metų iš Korėjos, kurioje šios keramikos technikos šaknys – dar tūkstantmečiu senesnės.
Anagamos krosnyje negalima naudoti didžiulio karščio nepakeliančio lietuviško molio – jo keramikai turi atsigabenti iš kalnuotų kraštų. Malkos taip pat negali būti bet kokios – tam tinkamiausia pušis. O ir degimo procesas labai preciziškas ir reikalaujantis nesitraukti nuo anagamos ir kruopščiai ją prižiūrėti ištisas paras.
Daugiau apie šį netradicinį užsiėmimą – Giedrės Baltrušytės reportaže.
LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
