Aktualijos

Kultūros paveldo centras siūlo Generolo Vėtros lentelę pripažinti bibliotekos vertingąja savybe

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimui nukabinti atminimo lentą, skirtą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos padalinus visuomenę į dvi priešingas nuomonių stovyklas, Kultūros paveldo centras (KPC) pateikė Kultūros paveldo departamentui rekomendacijas dėl naujos Generolo Vėtros gerbėjų pakabintos lentelės vertingųjų savybių – siūloma pripažinti, kad atminimo lenta yra bibliotekos vertingoji savybė.

Tai Eltai patvirtino KPC direktorius Virgilijus Kačinskas.

„Departamentas buvo davęs mums pavedimą patikslinti pastato vertingąsias savybes, mes tą darbą atlikome ir jau savo išvadas pateikėme departamentui“, – sakė V. Kačinskas.

 

Jo vadovaujamas Kultūros paveldo centras, pasak V. Kačinsko, rekomenduoja lentos nenukabinti, pripažįstant ją pastato vertingąja dalimi. Tokia rekomendacija buvo suformuota, atsižvelgiant į patvirtintą vertinimo tvarką, sako KPC direktorius.

„Mes siūlome, kad lenta Generolui Vėtrai būtų pripažinta pastato vertingąja savybe ir tai padarėme remdamiesi teisės aktais. Tai yra kultūros ministro įsakymu, kuriuo jis patvirtino vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą. Ten yra punktai tokie, kad jeigu neatitinka amžiaus cenzo dalis ar objektas, yra išimtys numatytos: šiuo atveju pirmoji išimtis yra tai, kad tai susiję su laisvės išsivadavimo kovomis ir rezistenciniu pasipriešinimu“, – Eltai teigė V. Kačinskas.

KPC vadovo teigimu, bendruomenė kreipėsi į centrą, prašydama išsaugoti J. Noreikos atminimo lentelę.

 

„Dar vienas punktas yra, kuris atitinka išimtį, – tai, kad vietos bendruomenės atstovai kreipėsi su prašymu šitą lentą paskirti vertingąja pastato savybe, nes tai svarbu jų bendruomenės identitetui ir savimonei“, – tvirtino V. Kačinskas.

KPC pateikus rekomendacijas Kultūros paveldo departamentui, šis, pasak jo, turėtų įpareigoti vertinimo tarybą priimti galutinę išvadą.

„Departamento funkcija yra formuoti vertinimo tarybų darbotvarkę. Departamentas turi įtraukti į vertinimo tarybos darbotvarkę šitą klausimą, ir jau tada vertinimo taryba savarankiškai, be visų kitų, kadangi yra sudaryta atskirai iš ekspertų, priima sprendimą galutinai“, – sakė V. Kačinskas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad vertinimo tarybai pritarus Generolo Vėtros lentelę laikyti Vrublevskių bibliotekos pastato vertingąja savybe, jos nebus galima nuimti, V. Kačinskas tai patvirtino.

 

„Taip, tikrai taip“, – patvirtino V. Kačinskas.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Kritikų teigimu, J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Vėliau prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai pareiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.

 

Policija, vertindama, ar lentelės pakabinimo metu nebuvo pažeista viešoji tvarka, dalį tyrimo perdavė Kultūros paveldo departamentui, kuris turėtų nustatyti, ar nebuvo pažeistas vertingas pastatas.

Dainora Karklytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
21 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Nuopelnai
Nuopelnai
1 metus

Paveldo departamentas turėtų glaustai ir aiškiai visuomenei įvardinti J.Noreikos nuopelnus.
1946 m. pradžioje J. Noreika Lietuvos Tautinės Tarybos skirtas pogrindžio ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, dar būdamas Lietuvos kariuomenės kapitonu (1939 m. lapkričio 28 d. Respublikos Prezidento aktu suteiktas kapitono laipsnis). Generolas Vėtra – jo paties pasirinktas slapyvardis. 1946 m. kovo 16 d. jis jau suimtas. Ar jis pats dalyvavo ginkluotame pasipriešinime? Ar tik direktyvas ir sąrašus sudarinėjo 🙁

Almantas
Almantas
1 metus
Atsakinėti į  Nuopelnai

Na, o kodėl nepaminėjus jo parašo ant geto įkūrimo?

vytas
vytas
1 metus

Netinkamas sprendimas. Visuomenę poliarizuojančiu klausimu bus įšaldytas prieštaravimas. Gen Vėtrą reikia pagerbti, bet tik ne šitaip. Geriausiai būtų ten, kur jis gimė, arba kur gyveno ir dirbo. Su visais paaiškinimais apie kontroversijas ir tragiškus sprendimus. Bet jokiu būdu ne ant bibliotekos sienos.

Antanas
Antanas
1 metus
Atsakinėti į  vytas

Jis ir dirbo šioje bibliotekoje 😉

romas
romas
1 metus

Lietuviai nuo Ruso nesiskiria, savo istorija kuria kaip ismano. Ar kure getus ar ne..niekam neidomu, nes dabar dauguma tu patriotu zydu butuose gyvena ju turta isvoge

TAIGI...
TAIGI...
1 metus
Atsakinėti į  romas

na mano mociute po karo savo bute rado laiminga zydu seima . spek, ar si sutiko dingt is buto, grizus savininkei???

romas
romas
1 metus

Apgailetina, vieni idiotai kabina, kiti iteisina. Vadinasi ir stalinui lentas galiem kabinti, nes kazkuriai visuomenes grupei jis atrode fainas vyrukas, px kad kazka zude..kaip ir hitleriui, klaipedoje juk lankesi, galetume kelais lentas pakabinti. Nes istorija. O ka? ir dabar ne vienam jis kelai susizavejima, o kas kad issude visus lietuvos zudus..

Antanas
Antanas
1 metus
Atsakinėti į  romas

Durnas esi ir nieko dėl to padaryti negali. Nieko tokio, apšviesiu tave. Vėtra nei vieno žydo, kuris netarnavo bolševikų kariuomenėje nenužudė, ir anei jokio įsakymo jiems žudyti nedavė.

Almantas
Almantas
1 metus
Atsakinėti į  Antanas

Tačiau jo parašas puikuojasi ant geto įkūrimo dokumentų.

Juodas
Juodas
1 metus

Puikus pasiūlymas

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button