Aktualijos

KPD vadovas: P. Cvirkos paminklo klausimą ketinama svarstyti vasaros antroje pusėje

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad ekspertai liepą arba rugpjūčio pradžioje turėtų svarstyti kultūros ministro Simono Kairio siūlymą išbraukti paminklą Petrui Cvirkai iš Kultūros vertybių registro.

V. Bezaras BNS sakė, kad ministro kreipimesi be siūlymo išbraukti paminklą iš registro taip pat prašoma informacijos, kaip 1992-aisiais objektas buvo įtrauktas į saugomų vertybių sąrašą.

Pasak jo, procesas siekiant išbraukti ar įtraukti į sąrašą naują vertybę, yra gana ilgas – turi būti parengiamas projektas, tuomet klausimą dėl teisinės apsaugos suteikimo arba nuėmimo svarsto KPD suburta nepriklausoma vertinimo taryba – septyni ekspertai bei mokslininkai.

 

„Vertinimo tarybos šiuo metu nėra, ji yra formuojama, nes buvo pasibaigęs jos darbo laikas. Matyt, dar kokias dvi savaites turėsime, tuomet bus projektas, jis bus privalomai viešinamas, informuojami laiškais ir per žiniasklaidos priemones suinteresuoti asmenys (galės teikti pastabas – BNS), tada bus vertinimo tarybos posėdis. Realiai, tai bus liepos galas–rugpjūčio vidurys“, – BNS sakė V. Bezaras 

Anot jo, 1992-aisiais už kultūros vertybių apsaugą buvo atsakingos dvi institucijos, o šiuo metu KPD nėra nė vieno su tuo dirbusio žmogaus, tad gali būti sunku atsekti, kaip paminklas įtrauktas į registrą. 

S. Kairio duomenimis, paminklas P. Cvirkai į registrą įtrauktas 1992 metais, bet šio sprendimo šaltinis – 1973 metų LTSR paminklų sąrašas, todėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į šią situaciją turėtų pažiūrėti iš šių dienų perspektyvos“.

 

Paminklo teisinės apsaugos panaikinimas leistų Vilniaus savivaldybei jį iškelti į kitą vietą – sostinės vicemeras Valdas Benkunskas informavo, kad išbraukus paminklą iš vertybių registro, jo iškėlimo klausimą siūlys spręsti miesto tarybai.   

S. Kairys savo siūlymą motyvuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Diskusijos dėl paminklo kyla ne vienus metus, dabartiniai sostinės valdantieji jau anksčiau deklaravo siekį iškelti paminklą tvirtindami, jog P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.

 

Planams nukelti paminklą priešinosi Lietuvos rašytojų, Dailininkų sąjungos, kitos menininkus vienijančios organizacijos. Jos ragino įvertinti P. Cvirką ne tik kaip sovietinį veikėją, bet kaip talentingą rašytoją, taip pat siūlo neskubėti naikinti sovietinės epochos ženklų paliekant tokias erdves edukacijai.

Autorius Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
kestutis
kestutis
20 dienas (-ų)

šioji valdžia,baisiau negu fašistine…tai ,pradejot nuo žmoniu,30m.varot iš lietuvos,dabar paminklai jau netinka o poto-kad likusius žmones tručinsit dujomis ar deginsit:( kaip tokioje sušyktoja LT gyvent,kai VISAS paveldas ir pastatai naikinami:(

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button