Aktualijos

Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?

Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį „inžinierius“? Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokios srities inžinierių įsivaizduosime. Telekomunikacijų tinklai, pastatai ir tiltai, automobiliai, robotai, lėktuvai – tik dalis to, ką yra sukūrę inžinieriai, kurie ir toliau rūpinasi, kad viskas aplink mus tinkamai veiktų, o žmonių gyvenimas būtų lengvesnis ir paprastesnis.

Tačiau inžinerija šiais technologijų laikais nestovi vietoje. Inžinieriai kuria naujausius išmaniuosius telefonus, dronus, elektromobilius, dirba su virtualia ir papildyta realybe, programuoja robotus, dirbtinį intelektą, stato išmaniuosius namus ir kuria sumanius miestus. Be to, inžinierių šiandien yra pačiose įvairiausiose srityse, pradedant mechanika, elektronika, statyba ir aviacija ir baigiant aplinkos apsauga, ekonomika, medicina bei kūrybinėmis industrijomis. Ką veikia 21 a. inžinieriai?

Mechanikos inžinieriai padedant dirbtiniam intelektui moko robotus

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto doktoranto ir Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros lektoriaus Mariaus Šumano, inžinerija yra tokia sritis, kur įgytos žinios gali būti labai plačiai pritaikomos. „Žinias, kurias jūs įgaunate universitete, galima palyginti su sporto sale: sporto salėje mes stipriname raumenis, tvirtiname kūną, o realiame gyvenime tai panaudojame įvairiausiuose veiksmuose. Taip ir universiteto teikiamos treniruotės – paskaitos, praktikos, įgytos matematinės bei inžinerinės žinios, visas įgytas suvokimas apie pramonę – treniruoja ir gali pakreipti karjerą įvairiomis kryptimis“, – sako jis.

 

Vien kalbėdamas apie dirbtinį intelektą (DI) ir jo atveriamas galimybes, M. Šumanas atkreipia dėmesį, kad jis dabar naudojamas labai įvairiose srityse, pradedant socialiniais tinklais, kur naudojant DI algoritmus renkami mūsų duomenys, kad būtų pasiūlyta tikslingesnė reklama, iki gamybinių robotų, kur naudojant DI jie apmokomi atlikti reikiamus veiksmus.

Statybos inžinieriai – inovatoriai, kurie sprendžia problemas

„Inžinieriai yra tie, kurie tingi irtis per upę, todėl pastato tiltą, tingi nešti sunkią siją, todėl sukuria plonesnę, tingi lipti laiptais, dėl to projektuoja liftus. Tai – teigiama tinginystė, vedanti link sprendimo su mažiausiais kaštais ir geriausiomis sąlygomis suradimo. Problemų sprendimas įvairiose situacijose, bandymas parinkti geriausią iš jų ir yra statybos inžinieriaus darbo kasdienybė“, – šaržuoja VILNIUS TECH Statybos fakulteto doktorantas Povilas Dabrila, puikiai prisimenantis, kaip bakalauro studijų pradžioje vienas profesorius sakė, kad geram statybos inžinieriui reikia ne tik matematinio ir loginio mąstymo, kas yra labai svarbu, bet ir sugebėjimo tingėti.

Anot VILNIUS TECH doktoranto, inžinerinės studijos išugdo kitokį – inžinerinį – mąstymą, kuris padeda ne tik karjeroje. „Gyvenimo problemas ir iššūkius, kaip inžinierius, tu pradedi spręsti šiek tiek kitaip – susivedi viską  į tau gerai pažįstamą mechanikos ar medžiagų atsparumo uždavinį, įvertini, kokios sąlygos, apsvarstai, kokios jėgos veikia ir panašiai. Sprendimų paieškos variklis galvoje sukasi daug greičiau“, – tikina P. Dabrila.

 

Elektros energetikos inžinieriai vienu mygtuko paspaudimu gali sustabdyti pasaulį

Pasaulis kraustosi iš proto dėl išmaniųjų technologijų pamiršdamas vieną labai svarbų dalyką, sako VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Sonata Tolvaišienė, ir tas dalykas yra elektra.

„Kartais juokaujame, kad vieno mygtuko paspaudimu mes galime sustabdyti pasaulį, tai yra, išjungti elektros energijos tiekimą. Taip nutikus tam tikrą laiką sustos bet koks proveržis, bet koks vystymosi procesas. Visus šiuos procesus valdo elektra, viskas su ja susieta“, – sako ji.

Elektros energetikos inžinerija – besivystanti sritis, į kurią žengia pačios inovatyviausios technologijos.

 

Be aviacijos mechanikos inžinierių nebūtų visos aviacijos

„Be aviacijos mechanikos inžinierių lėktuvai negalėtų veikti – skraidyti, skraidinti žmonių ar gabenti siuntų. Be jų nebūtų visos aviacijos“, – sako VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto 2 kurso magistrantūros studentas ir aviacijos technikas Laurynas Šišovas. 

Anot jo, orlaivis yra kaip ir automobilis – transporto priemonė, kurią reikia prižiūrėti. Aviacijoje keliami labai aukšti saugumo reikalavimai, viskas turi būti atlikta itin kruopščiai ir be profesionalaus mechanikos inžinieriaus tai yra neįmanoma.

Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos specialistai rūpinasi svarbiausiu per 2000 metų išradimu

Žurnalo „World science“ apklausoje 25 000 žmonių vertino per du tūkstančius metų padarytus svarbiausius, žmoniją pakeitusius išradimu. Pirmame penketuke esančius ratą, ugnį ir kompiuterį aplenkė pirmoje vietoje atsidūręs vandentiekis ir jo teikiami patogumai – kanalizacija, dušas, vonia.

 

Vanduo – tik viena iš svarbių aplinkos ir aplinkosaugos sričių. Pasak VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesoriaus doc. dr. Mindaugo Rimeikos, vandentvarka tarnauja žmogui. „Jei nebūtų žmogus, nebūtų ir vandentiekio sistemos. Upė vis tiek tekėtų, jūra oštų, bet vandentvarkos ir miesto nebūtų. Ji reikalinga žmogui“, – sako jis.

Ekonomikos ir finansų inžinerijos specialistai kuria technologijomis paremtą ekonomiką

Ekonomika apima visas žmogaus gyvenimo sritis, tarp jų – ir finansus. Specialistai, dirbantys su finansais, yra priversti kiekvieną dieną priimti svarbius sprendimus.

„Finansų inžinieriai nuo paprastų specialistų skiriasi tuo, kad sprendimus priima pasinaudodami matematiniais metodais, kompiuterinėmis programomis, analizuodami statistinių duomenų bazes. Šios srities studentams diegiamos projektinio mąstymo nuostatos – inžinerinis mąstymas“, – pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Algita Miečinskienė.

 

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika nuo Olandijos iki Japonijos

Retas susimąsto, kokie priklausomi esame nuo transporto ir logistikos verslo. Apskaičiuota, kad nutrūkus logistikos tiekimo grandinei mažiau nei per savaitę visuomenė būtų labai paveikta: dar pirmąją dieną nustotų veikti paštas ir imtų trūkti šviežių produktų, antrąją dieną bankomatuose neliktų grynųjų pinigų, netrukus imtų stigti degalų ir būtų uždaryta dauguma įmonių, žlugtų sveikatos apsauga.

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika padeda išvengti visiškos suirutės. Lietuvoje ši veikla sukuria iki 14 proc. BVP, o kvalifikuotų specialistų poreikis niekada nemažėja. Jų reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tą parodo VILNIUS TECH transporto inžinerijos fakulteto absolventės Gertrūdos Kučiauskaitės istorija – ji šiuo metu gyvena Olandijoje ir dirba „Hitachi Construction Machinery Europe“. Prieš sugrįždama į Olandiją dirbo įmonės centriniame padalinyje Japonijoje.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
2 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button