Aktualijos

Jubiliejui besirengiantis Vilnius šventei laukia visuomenės idėjų

Lietuvos sostinė, besirengianti 2023-iaisiais minėsimam 700 metų jubiliejui, sieks akcentuoti sostinės atvirumą bei lauks visuomenės idėjų, kaip atšvęsti sukaktį.

Šią savaitę sostinės politikų patvirtintoje „Vilnius 700“ programoje numatytos šešios kryptys, į kurias turės būti orientuojamasi siūlant įvairias veiklas: Vilniaus dienos tradicijos sukūrimas, sostinės tyrinėjimo ir pažinimo projektai, sostinės paveldo atskleidimas, miesto grožio išryškinimas naujais meno kūriniais, kultūrų dialogo sostinės plėtojimas, taip pat švietimo, kaip Vilniaus ateities, idėja.

Kaip BNS sakė vienas programos rengėjų, tarybos narys Darius Kuolys, jubiliejų Vilnius minės pirmą kartą, nes data, nuo kurios skaičiuojamas Vilniaus įkūrimas, t. y. didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas su sostinės paminėjimu, imtas akcentuoti tik praėjusiame XX amžiuje.

 

Anot jo, intelektualų, istorikų, kultūros atstovų ir sostinės politikų parengta programa yra „atviro kodo“, t. y. renginius ir projektus galės siūlyti visi, juos vėliau vertins ir atrinks speciali įvairių specialistų bei ekspertų koordinacinė taryba.

„Tai reiškia, kad programą kviečiami kurti visi: Vilniaus bendruomenės, kultūrininkai, istorikai, išeiviai, Lietuvos visuomenė, tautinės bendrijos. Pati programa numato tik bendriausius principus, kryptis, turiniu turime užpildyti ją visi“, – sakė D. Kuolys.

Programoje be kitų akcentų savivaldybė numačiusi įkurti Vilniaus miesto muziejų, atkurti ir atverti visuomenei svarbius architektūros, meno paminklus: Šv. Stepono bažnyčią, Radvilų rūmus, Aukštutinės pilies rūmus, Švč. Marijos Ramintojos bažnyčią, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, Didžiąją sinagogą, Totorių mečetę, Antano Gudaičio dirbtuves, Trakų Vokės dvarą.

 

Numatyta pastatyti nacionalinę M. K. Čiurlionio koncertų salę ant Tauro kalno, rekonstruoti Vilniaus rotušę, atnaujinti Rasų, Bernardinų, Saulės, Antakalnio kapines, atkurti Benediktinų sodą, fontaną prie Seimo rūmų.

Kartu su šalies institucijomis, užsienio valstybėmis, miestais, lietuvių išeivija planuojama inicijuoti, remti ir rengti tarptautinius forumus, konferencijas, kurie įtvirtintų Vilnių tarptautinėje erdvėje „kaip kultūrų ir civilizacijų dialogo miestą“.

„Vilnius visą laiką buvo taikaus kultūrų sugyvenimo miestas, unikali Europoje kultūrų susikalbėjimo erdvė. Vilnius su pasibaisėjimu žiūrėjo XVI amžiuje į Paryžių, kur per Baltramiejaus naktį buvo išpjauti tūkstančiai hugenotų. Vilniečiai sakė: mes šito savo mieste neleisime. Tą sugebėjimą Europos kontekste taikiai sugyventi įvairioms religijoms ir kultūroms norime taip pat akcentuoti“, – pabrėžė D. Kuolys.

 

Planuojama remti ir publikuoti mokslinius tyrimus ir edukacinius projektus, skirtus Vilniaus pažinimui, sostinės dabarčiai ir praeičiai, taip pat istorijos ir meno šaltinius, enciklopedinius leidinius, žinynus, vadovus po miestą, rengti parodas, ekspozicijas, ypač akcentuojant jų prieinamumą vaikams ir jaunimui.

Numatyta plėtoti kultūrinį pažintinį turizmą mieste, rengti konkursus vaikams, jaunimui, vietos bendruomenėms, skatinančius tyrinėti ir pažinti Vilnių, taip pat vykdyti projektus, skirtus Vilniaus pristatymui užsienyje.

Numatyta kasmet sausio 25-ąją rengti Vilniaus dienos minėjimus.

 

Šiuo metu paskelbtas konkursas Vilniaus jubiliejaus ženklui – kol kas pasiūlymų nesulaukta.

Autorius: Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button