Medicinos studijas Vilniaus universitete (VU) baigęs izraelietis Ortalas Bergeris džiaugiasi galėdamas pasakyti, kad turi du pasus, vienas iš jų – Lietuvos Respublikos piliečio. Litvaku save vadinantis Ortalas Lietuvoje išgarsėjo dar studijuodamas VU Medicinos fakultete, kai 2018 m. pavasarį žiniasklaida aprašė sėkmingai įgyvendintą jo idėją – mūsų šalyje pradėtą taikyti ambulatorinį cezario pjūvio operacijos metodą.
Pirmą kartą tuo metu dar VU medicinos studento O. Bergerio iniciatyva, bendradarbiaujant su VU ligoninės Santaros klinikų specialistais, Lietuvos akušeriams-ginekologams buvo pristatyta naujiena iš Prancūzijos – ambulatorinė cezario pjūvio operacija. Būtent Ortalas rinko reikiamą informaciją ir parūpino Izraelio gydytojo dr. Israelio Hendlerio kontaktus. Vėliau dr. I. Hendleris su gydytoju dr. Mindaugu Balniu kartu pradėjo dirbti su Santaros klinikų akušeriais-ginekologais.
Šis pažangus šiuolaikinis operacijos metodas, išrastas prancūzų gydytojo Denis Faucko, Prancūzijoje sėkmingai buvo taikomas jau dvidešimt metų. Dabar Ortalo dėka jis taikomas ir Izraelyje, o šiai temai nagrinėti buvo skirtas ir jo baigiamasis darbas VU: „Aš esu labai laimingas, kad pirmą savo pėdsaką medicinoje skyriau mylimam Vilniaus universitetui. Juk to dar nebuvo: mano iš užsienio atvežta naujovė smarkiai pakeitė Lietuvos gydytojų darbą ir moterų gyvenimą“, – džiaugėsi alumnas.
Nors Ortalas buvo pirmasis savo kurse studentas iš Izraelio ir vienintelis gimtojoje šalyje išlaikęs egzaminą bei gavęs licenciją medicinos veiklai vykdyti, anksčiau apie karjerą medicinos srityje negalvojo: „Atvirai pasakius, medicina niekada nebuvo mano svajonė, apie tai svajojo mano sesuo, ji šiuo metu mokosi medicinos rezidentūroje Izraelyje. Be to, mačiau, kaip puikiai dirba mano tėtis, jis – odontologas. Iš esmės gydytojo darbas man asocijuojasi su magija.“
Izraelietį Ortalą visada žavėjo medikų pasiekimai, patiko ir gydytojo darbo specifika – vaikinas neįsivaizdavo savęs visą dieną sėdinčio biure, tačiau įgyti medicinos specialisto profesiją Izraelyje gana sunku. Čia keliami labai aukšti reikalavimai, reikia išlaikyti daug egzaminų, testų, kelerius metus laukti eilėje. Dėl šių priežasčių Ortalas nuprendė studijuoti Lietuvoje.
„Kai vis dėlto rimtai nusprendžiau būti daktaru, apsispręsti, kur studijuoti šią specialybę man nebuvo sunku: aš pasirinkau šalį, kur galėčiau įsigyti aukščiausio lygio išsilavinimą ir gauti trokštamą specialybę“, – pasakoja Ortalas. Jis svajoja tapti akušeriu-ginekologu, bet jį domina ir kitos medicinos sritys.
Tel Avive gimusiam ir gyvenančiam Ortalui Lietuva visada buvo artima. 2013 m. į sostinę mokytis atvykęs jaunuolis apsigyveno tame pačiame rajone, kur kadaise gyveno jo mama: „Aš esu litvakas, nors gimiau ir užaugau Izraelyje, bet mano abu tėvai yra kilę iš Lietuvos. Mama gimė Vilniuje, o senelis ir jo visa giminė gyveno Žaliakalnyje, Kaune. Aš turiu dvi pilietybes ir man jos abi yra labai brangios“, – teigia buvęs VU studentas.
Medicinos studijos VU, pasak Ortalo, nebuvo lengvos, dažnai kupinos iššūkių. Nors mokslai buvo intensyvūs, kartais trūkdavo laisvo liko, itin įspūdinga studijų praktinė veikla, nesibaigiantis žavėjimasis Vilniaus ir visos Lietuvos atradimais buvusio studento atmintyje paliko neišdildomą įspūdį: „Per tuos 6 metus viskas pasikeitė tik į gerąją pusę – Vilniaus universitetas turi didžiulį potencialą, kuris neabejotinai lemia tai, kad jis tampa vienu reikšmingiausių universitetų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje“, – įsitikinęs jaunuolis. Jo nuomone, sparčiai besikeičiantis, modernėjantis Lietuvos veidas, savitas gyvenimo būdas ir neslepiama žmonių meilė savo Tėvynei tik patvirtina šio krašto unikalumą.
Dabar vaikinas planuoja metus stažuotis Izraelyje ir tik po to galės mokytis rezidentūroje – tokia studijų tvarka galioja šioje šalyje. Bet gyvendamas Tel Avive Ortalas Lietuvos nepamiršta – močiutė deda daug pastangų, kad jo lietuvių kalba ir gramatika būtų ideali, be to, jis dar moka hebrajų, jidiš, ispanų kalbas, supranta rusų. Mama dažnai šeimai gamina cepelinus ir populiarina lietuvių tautos kultūrą. O didžiausią savo laisvalaikio dalį vaikinas skiria svarbiausiai savo gyvenimo meilei – krepšiniui: „Vienas ryškiausių mano vaikystės prisiminimų – kaip mes visi žiūrime „Makabi“ (Tel Aviv) ir dar senojo „Žalgirio“, kur žaidė A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, rungtynes“, – pasakoja vaikinas.
Iki šiol VU Medicinos fakultetą prisimenantis Ortalas sako tikintis, kad aukščiausio lygio profesionalai – dėstytojai, studentai ir pats VU toliau drąsiai eis šia mokslo bei praktikos pažangos kryptimi, nuolat ieškos naujų, pažangiausių studijų formų ir puoselės vieno seniausių ir Europoje populiarėjančio universiteto vardą. Dabartiniams studentams alumnas linki neprarasti optimizmo, sunkiai dirbti ir nuosekliai eiti savo gyvenimo tikslo link.
„Mokėjimas matyti šviesiąsias gyvenimo puses, mano nuomone, yra vienas svarbiausių ne tik šiuolaikinės asmenybės, bet ir gydytojo bruožų. Savo kompetencija ir neabejingumu, teigiamu požiūriu į gyvenimą medikas turi mokėti „užkrėsti“ ir pacientą, visada sugebėti jį išklausyti ir padaryti viską, kad didžiausi su sveikata susiję pavojai būtų nugalėti. Artėjančiais metais būkime pozityvūs ir užsispyrę, atkakliai siekime savo tikslų!“ – linki Ortalas.
