Aktualijos

Didieji NT plėtotojai investicijas šiemet kreipia į būstų statybas

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės šiemet į būsto ir komercinius projektus Lietuvoje planuoja investuoti 434 mln. eurų, daugiausia – į būstą. 

Šiemet plėtotojai ketina pasiūlyti beveik 5,6 tūkst. naujų būstų, iš kurių net 900 yra suplanavusi „Galio group“. Didžioji dalis NT plėtotojų suplanuotų projektų bus įgyvendinami sostinėje.

Plėtotojai tikisi, jog pandemija bus šiemet suvaldyta ir rinka stabilizuosis, o daugiausiai rizikų jie mato dėl labiau konservatyvaus bankų finansavimo, mažėjančio teritorijų plėtrai pasirinkimo, neaiškumų dėl valstybinės žemės nuomos.

 

Daugiausia investicijų planuoja „YIT Lietuva“ ir „Darnu group“

Šiemet daugiausia į plėtrą planuoja investuoti bendrovė „YIT Lietuva“ – 74 mln. eurų. Iš jų 36,9 mln. eurų ketinama skirti būsto, o 37,1 mln. eurų -– komerciniams projektams. Antra su 65 mln. eurų yra „Darnu group“ – 33 mln. eurų ji numato skirti būsto, o 32 mln. – komercinės ir kitos paskirties projektams.

Šiemet daugiausia rinkai butų pasiūlysianti „Galio group“ į projektus planuoja investuoti 53 mln. eurų. Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Hanner“ į būsto projektus Vilniuje ketina investuoti 48,3 mln. eurų, o į komercinius – 12 mln. eurų. Dar 30 mln. eurų įmonė numačiusi skirti investicijoms į neįvardijamą komercinės paskirties projektą Vakarų Europoje. 

SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „Urban inventors“, šiemet planuojanti 51,9 mln. eurų investicijas, didesnę jų dalį numatė komerciniams projektams – 43 mln. eurų. Būsto projektams „Urban inventors“ ketina skirti 9,3 mln. eurų.

 

Bendrovės „Citus“, „Bonava Lietuva“ ir „Rewo“ numato plėtoti tik daugiabučius ir tam skirs atitinkamai  36 mln., 30 mln. ir 16 mln. eurų. „Omberg“, „Eika“ ir „Realco“ planuoja investuoti atitinkamai 33,3 mln. eurų (30,7 mln. eurų – į būstą, 2,6 mln. eurų – į komercinį NT), 26,8 mln. ir 22 mln. eurų. „Merko“ šiemet planuojamų investicijų BNS neatskleidė.

Dėl pandemijos teko atidėti arba koreguoti planus

NT plėtros bendrovės pernai į būsto ir komercinius projektus investavo 355 mln. eurų. Anot plėtotojų, dėl koronaviruso krizės teko atidėti ar koreguoti plėtros planus.

„Galime sakyti, jog praradome vieną metų ketvirtį tiek startuodami su suplanuotais projektais, tiek pardavimuose. Natūralu, jeigu projektas nestartavo, nestartavo ir pardavimai, kada planuota. (…) Buvo įsigijimų, kuriuos vis dėlto buvo nuspręsta atidėti vėlesniam laikotarpiui, o vėliau atsisakyti“, – BNS sakė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

 

Anot „YIT Lietuvos“ vadovo Kęstučio Vanago, dėl pandemijos teko atidėti planuotų projektų statybų startą.

„Buvome nukėlę dviejų namų pradžią. Planavome juos pradėti balandžio mėnesį, bet atėjo pandemija ir nežinojome, kaip čia bus su ja, kokia ji bus, kaip mus palies. Tai mes pradžią pastūmėme keliems mėnesiams, bet vasarą juos pradėjome“, – BNS teigė K. Vanagas.

„Galio group“ vadovo Aisvido Sriebaliaus teigimu, dėl pandemijos sulėtėjo plėtros derinimo, statybos leidimų gavimo procesai, o tai irgi lėmė vėlesnį projektų startą. Tuo metu „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė sakė, kad dėl pandemijos kylančio neapibrėžtumo pernai nutraukta daug butų rezervacijų.

 

„Kadangi daugiausia klientų turime ekonominėje klasėje ir tai yra didelis skaičius žmonių, kurie renkasi pirmąjį būstą, mes turėjome iš tikrųjų nepaprastai didelį rezervacinių sutarčių nutraukimo skaičių. Jų turėjome virš 70 praėjusiais metais, kai įprastais metais mes turėdavome iki dešimties“, – BNS teigė D. Andrulionienė.

Anot „Eikos“ vadovo Domo Dargio, nors per pirmąjį karantiną trumpam stabtelėjusi butų rinka metų pabaigoje atsigavo, neapibrėžtumas vis dar kyla dėl biurų ir prekybos centrų rinkos situacijos.

„Koronaviruso įtaka prekybos centrams ar biurams yra ilgalaikiškesnė nei būsto rinkai ir ten pasekmes mes dar turbūt pajausime. (…) Kas yra su biurais, tai prasideda plotų mažėjimas, tam tikros kompanijos mažinasi plotus. Tai čia pirmieji signalai, kad keičiasi rinka, bet dar 2020 metais to tikrai negalėjome pamatyti“, – BNS sakė D. Dargis.

 

„Darnu group“ pernai planavo 71 mln. eurų investicijas, tačiau dėl ekonomikos sulėtėjimo investavo 15 mln. eurų mažiau. Tačiau, anot įmonės vadovės Sigitos Survilaitės-Mekionienės, nebuvo atsisakyta nė vieno projekto ir ilgalaikių planų.

Šiemet investicijos toliau koncentruosis į Vilnių

Anot NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, šiemet bendrovė Vilniuje ketina pasiūlyti 740 būstų, taip pat baigti 15 tūkst. kv. metrų verslo centro statybą buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje.

Savo pirmine rinka Vilnių laiko ir bendrovė „Realco“, anot kurios, čia vystomi projektai tenkina tiek investicijų grąža, tiek greičiu, tiek apimtimi.

„2021-aisiais rinkai planuojame pasiūlyti daugiau nei 850 naujų vidutinės bei prestižinės klasės būstų, o bendra „Realco“ butų, esančių skirtingose Vilniaus vietose, pasiūla šiemet bus didžiausia bendrovės istorijoje“, – BNS sakė bendrovės vadovas Julius Dovidonis.

Pernai 34 mln. eurų investavusi „Merko“ šiemet irgi nežada mažinti apsukų.

„Kiekvienais metais Vilniuje parduodame 250-300 butų. Panašiai ir planuojame kiekvienų metų investicijas, kad galėtume pasiūlyti atitinkamą skaičių butų. (…) Stengiamės pasiūlyti butų įvairiems pirkėjų segmentams, skirtingose Vilniaus vietose“, – BNS teigė „Merko statybos“ generalinis direktorius Saulius Putrimas.

„Bonava Lietuva“, pernai investavusi 15 mln. eurų, šiemet dvigubina investicijas į Vilniaus būstų rinką.

„Mūsų tikslas – palaipsniui didinti parduodamų bustų kiekį. Esam naujokai, todėl siekiant įsitvirtinti rinkoje kasmetinis mūsų augimas turėtų būti ne mažesnis kaip po 50 proc. Tai nėra kažkas tokio išskirtinio. Kada Latvijoje ir Estijoje, pagal būstų statybos apimtis esame statytojas numeris vienas, tai natūralu, kad per artimiausius metus norėtume įsitvirtinti tarp lyderių ir Lietuvoje“, – BNS sakė „Bonava Lietuvos“ vadovas Remigijus Pleteras.

Panašia kryptimi šiemet žada eiti ir „Rewo“.

„Išlaikome tą pačią plėtros kryptį – plėtojame gyvenamąją statybą Vilniaus mieste. (…) 2021-iesiems suplanuoti projektai nėra orientuoti į kurį nors vieną rinkos segmentą. Žmonės ir jų poreikiai yra skirtingi. Vieniems reikia pigaus būsto, jiems pasiūlysime funkcionalaus ploto, o tuo pačiu ir pigesnius butus, kitiems – erdvaus būsto ir gamtos kaimynystės“, – BNS teigė „Rewo“ vadovas Edvinas Malevskis.

„Citus“ šiemet Vilniaus ir Kauno rinkai ketina pasiūlyti apie 600–650 butų ir kotedžų. „Omberg“  Vilniaus rinkai ketina pasiūlyti keturis projektus.

SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „Urban Inventors“ investicijas šiemet orientuoja į Vilniaus, Kauno ir pajūrio, taip pat į Latvijos rinką. Didelė dalis jų bus nukreipta į naujų biurų projektų vystymą ir perspektyvius industrinius projektus.

Iššūkiai – pandemija ir teritorijų plėtrai trūkumas

Anot plėtotojų, šiuo metu vienos didžiausių rizikų yra pandemijos sukeliami iššūkiai ir mažėjančios patrauklių teritorijų plėtrai apimtys, dėl kurių vyksta arši konkurencija.

„Didelė rizika yra, kad mes nepakankamai įsigysime sklypų dėl to, kad yra daug investuotojų ir pinigų rinkoje. Derybos ir konkuravimas dėl sklypų yra pasiekęs kartais nesuvokiamą stadiją ir sklypų kainos kyla turbūt jau savaitėmis“, – teigė „Eikos“ vadovas D. Dargis.

Jam pritaria „Hanner“ vadovas, kurio manymu, pagrindinė konkurencinė kova būstų segmente vyks dėl naujų sklypų.

„80 proc. visų projektų Vilniuje yra statoma ant nuomotos valstybinės žemės. Tai gali turėti irgi didelės įtakos, nes pavyzdžiui Šnipiškėse, kur yra daug mažų sklypelių, kainos už žemę jau pasiekė beveik Londono lygį, kai patys būstai kainuoja tris kartus pigiau nei Skandinavijos šalių sostinėse“, – sakė A. Avulis. 

Jo teigimu, iššūkių kelia ir brangstančios statybinės medžiagos bei darbo jėgos trūkumas.

Anot „Realco“ vadovo J. Davidonio, vis dar lieka neišspręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos traktavimo.

„Lieka tie patys metai iš metų nesikeičiantys neapibrėžtumai dėl valstybinės žemės nuomos traktavimo. Vienareikšmiškai dėl to mes vystytojai esam priversti įsigyjamas teritorijas klasifikuoti į geras, jeigu tai privati nuosavybė, ir blogesnes, jeigu tai su teritorija su valstybine žemės nuoma. Mums šiuo atveju labai trūksta aiškaus traktavimo“, – sakė J. Dovidonis.

Pasak „Omberg“ vadovės D. Andrulionienės, kyla klausimų, kokią įtaką darys naujo Vilniaus miesto bendrojo plano patvirtinimas.

„Šiandien sklypų įsigijimo rinka yra nežinomybėje, netgi sakyčiau sustojusi. Visi laukia to bendrojo plano ir, aišku, tada vėlgi pasimatys, kokio čia lygio sprogimas įvyks, kiek yra jau tų sklypų suderėta, dar nenupirktų, kiek bus užversta savivaldybė ir atsakingi asmenys visais derinimais, kaip su tuo susitvarkys. Mes metais matėme labai didelius strigimus šitoje vietoje, biurokratijos labai padaugėjo, ji labai sustiprėjo“, – teigė ji.

Daugelis BNS kalbintų NT plėtotojų sakė šiemet besitikinkys stabilumo ir pandemijos suvaldymo.

„Turiu tokį lūkestį, kad rinka stabilizuosis ir nebedirbsime tokia sinusoide, kaip praėjusiais metais. Ar rinka labai stipriai augs, aš tokio lūkesčio neturiu, manau, kad taip, kaip keletą metų, porą metų iš eilės pardavimai svyravo tarp 4,5-5,2 tūkst. butų per metus, tai manau, kad šitoje amplitudėje pardavimai turėtų išsilaikyti“, – sakė „Omberg“ vykdomoji direktorė D. Andrulionienė.

Autorė Izabela Kuzmicka; Remigijus Bielinskas

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button