Aktualijos

Dauguma Lietuvos piliečių sutiktų padėti skurstančių šalių gyventojams – tyrimas

Dauguma Lietuvos piliečių sutiktų padėti skurstančių šalių gyventojams, rodo tyrimas. 

Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos ir Vartotojų aljanso atstovai teigia, kad ypač trūksta gyventojų švietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvarių finansų, energijos taupymo ir kitais klausimais.

Pasak tyrimo, 71 proc. šalies gyventojų mano, jog verta padėti žmonėms ekonomiškai silpnesnėse šalyse, o 45 proc. sutinka, kad dalis jų sumokamų mokesčių būtų skirta mažinti tokių šalių skurdą. 

 

„Mes vertinome rezultatus gana teigiamai ir tai rodo, kad Lietuvos gyventojai mato globalius iššūkius, supranta, kas vyksta pasaulyje ir jie nori prisidėti prie tam tikrų pokyčių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė platformos direktorė Ugnė Kumparskaitė.

Bet, pasak jos, įžvelgta ir kita tendencija: vos 3 proc. apklaustųjų žino, kas yra vystomasis bendradarbiavimas, 19 proc. kažką girdėjo, o 78 proc. – nežino.

Vystomojo bendradarbiavimo politikai vykdyti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 0,12 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP).

 

„Tas nulis kablelis vienas procento sudaro vidutiniškai apie 50 milijonų eurų kasmet. Tai tik šiek tiek daugiau, negu dabar valstybė surado Lietuvos pasienio su Baltarusija tvorai tverti. Už tokią sumą stebuklų nenuveiksi, tačiau net ir šie pinigai yra reikšmingi itin skurdžių šalių ar konfliktinėse karo zonose gyvenantiesiems“, – sakė U. Kumparskaitė.

Jos teigimu, finansavimas skiriamas įvairiems projektams – nuo saulės elektrinių įrengimo, IT  stiprinimo, švietimo, žemės ūkio iki humanitarinės pagalbos Ukrainai, Moldovai, Sirijai, Jemenui ir daugybei kitų pasaulio šalių.

Lietuvos gyventojų tvarumo nuotaikas atspindi jų noras atsisakyti dalies pelno vardan planetos ateities išsaugojimo.

 

75 proc. šalies gyventojų įvardijo, kad jiems svarbu, jog investicinio fondo lėšos būtų investuojamos į skaidriai valdomus, socialiai atsakingus ir aplinkai draugiškus verslus. Taip manančių, palyginti su 2019-aisiais, padaugėjo 4 proc. punktais.

„Toks gyventojų požiūris rodo, kad žmonės supranta, nuo ko priklauso pokyčiai: jei nebus tvariai investuojama, nebus iš norimo efekto“, – pranešime teigia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Jis pabrėžė, jog daugėja ir žmonių, kurie sutiktų gauti mažesnį pelną su sąlyga, kad jų pinigai būtų investuojami į tvarius, aplinkai draugiškus ir skaidrius verslus. 

 

Nevyriausybinių organizacijų atstovų įsitikinimu, apklausa atlikta prieš Lietuvą ištikusią migrantų krizę, tačiau jei ji vyktų dabar, jos rezultatai būtų panašūs.

Gyventojų apklausą apie investicijų panaudojimą „Spinter tyrimai“ atliko gegužės pabaigoje, jos metu apklausta 1010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
11 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Ddf
Ddf
10 dienas (-ų)

Patys mes ubagai ir padeti dar skurstantiems. Kad cia tokius tyrimus atliko?

Nereikalingas
Nereikalingas
9 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Ddf

Iš kokio prietaiso, ubage, rašinėji tada?

Naaa jo
Naaa jo
8 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Nereikalingas

Pasižiūrėk su kokiais prietaisais pabėgėliai atkeliauja. Dar sugeba ir už lėktuvo bilietą po porą k eur sumokėt. Dar čia klausimas kas skurdžiai 😀

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button