Aktualijos

Dailės kritikai piktinasi Vilniaus draudimu rengti performansą prie P. Cvirkos paminklo

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija piktinasi Vilniaus savivaldybės sprendimu nutraukti meninę akciją, kurios metu dabar jau nukeltas sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas buvo apklijuotas dirbtinėmis samanomis. 

Kaip BNS sakė AICA Lietuvos sekcijos prezidentė, Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, kreipimąsi palaikė visi asociacijos skyriaus nariai. 

„AICA Lietuvos sekcija reiškia nerimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ribojant raiškos laisvę mene ir pačios savivaldybės nustatyto kultūros renginių taisyklių reglamento nesilaikymo“, – tvirtina asociacijos Lietuvos padalinys.

 

Pasak jos, lapkričio 10 dieną menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė pradėjo įgyvendinti kasdienybės spektaklio projektą „Nepamirškime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos aikštėje Vilniuje, o „jo scenografijos dalis buvo ir pats Juozo Mikėno sukurtas paminklas Petrui Cvirkai“.

„Projekto autorės apdengė paminklą dirbtinėmis samanomis, kviesdamos miesto gyventojus susimąstyti apie laiko tėkmę ir istorijos reikšmę. Nors renginys buvo gavęs rašytinį leidimą iš savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimu menininkėms buvo liepta demontuoti scenografiją ir palikti aikštę“, – teigiama pareiškime.

Paminklas buvo nukeltas praėjusį penktadienį ir išvežtas saugoti į savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelę.

 

Pasak asociacijos, šis „legalaus meninio projekto stabdymas panaudojant fizines priemones“ yra grėsmingas precedentas, keliantis daug klausimų.

„Ar tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo šiol galės netrukdoma įsiveržti į bet kokį kultūros renginį, kurio turinys jiems pasirodys nepatogus ar nepageidautinas? Kaip prie atviro kūrybai miesto dvasios puoselėjimo prisideda sostinės savivaldybės retorinė profesionalių kūrėjų marginalizacija joms prisegant „cirkininkių“ ir „chuliganių“ etiketes?“, – kelia klausimus asociacija.

„Ar Vilniaus valdžia seks Viktoro Orbano, Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino pavyzdžiu, pasitelkdama atsitiktinai taikomas administracines priemones užgniaužti socialiai ir politiškai aktyvias menines pozicijas?“, – teigiama pareiškime.

 

AICA taip pat primena, kad drauge su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos dailės istorikų draugija dar 2019-aisiais ragino sostinės politikus „paieškoti kūrybiškų ir kritiškų variantų atnaujinant urbanistiką ir permąstant sovietinio kultūros paveldo palikimą viešojoje erdvėje“, tačiau tuomet kompromiso esą rasti nepavyko, o profesionalių kultūros ekspertų išvados dėl P. Cvirkos paminklo ir aikštės buvo atmestos.

AICA primena, kad menininkių renginio išvakarėse Vilniaus miestas buvo paskelbtas UNESCO literatūros miestu.

„Mes tikimės, kad šis UNESCO sprendimas neliks paviršutinišku kultūros prekės ženklu ir kad Vilniaus miesto savivaldybė permąstys savo veiksmus ir atsivers dialogui su meninių pozicijų įvairove“, – sako asociacijos atstovai. 

 

Pačios menininkės E. Grėbliauskaitė ir A. Gintalaitė savivaldybės veiksmus taip pat vadino „beprecedenčiu cenzūros aktu“. Menininkės BNS pateikė ir savivaldybės atstovų lapkričio 5-ąją atsiųstą atsakymą, jog planuojamam renginiui „Spektaklis miesto kasdienybei. Nepamirškime nebeprisiminti“ pagal savivaldybės taisykles leidimo nereikia. Prašyme menininkės nurodė, kad bus „imituojama, kad P. Cvirkos paminklas apaugo samanomis“.

Tačiau jau lapkričio 10-ąją renginių derinimo komisija, „atsižvelgdama į vietos unikalumą ir istorinę reikšmę“, renginiui nepritarė ir apie tai informavo menininkes.

Savivaldybė be kita ko BNS informavo, kad leidimas neišduotas motyvuojant, kad paminklą netrukus ketinama nukelti.

 

Nuo nepriklausomybės atgavimo diskusijų keliantį P. Cvirkos paminklą paveldosaugininkai šią vasarą išbraukė iš kultūros vertybių registro, savivaldybė paminklą nukėlė, išvežė saugoti į savo įmonės „Grinda“ aikštelę ir vėliau ketina perduoti jį Lietuvos nacionaliniam muziejui. Skveras, kuriame yra paminklas, rugsėjo pabaigoje pripažintas saugoma vertybe.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Autorius Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
11 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button